Imam Ahmad : 23621
حَدَّثَنَا سُرَيْجٌ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي الزِّنَادِ عَنْ هِشَامِ بْنِ عُرْوَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا مِنْ يَوْمٍ إِلَّا وَهُوَ يَطُوفُ عَلَيْنَا جَمِيعًا امْرَأَةً امْرَأَةً فَيَدْنُو وَيَلْمِسُ مِنْ غَيْرِ مَسِيسٍ حَتَّى يُفْضِيَ إِلَى الَّتِي هُوَ يَوْمُهَا فَيَبِيتَ عِنْدَهَا
Tai mums papasakojo [Suraijus], tai pasakė mums [Ibn Abi Zinadas], iš [Hisyam bin Urwah], iš [jo tėvo], iš [Aisyah] sakė; „Nebuvo jokios dienos, išskyrus tai, kad Alacho Pasiuntinys sallallaahu'alaihiwasallam visada aplankydavo mus po vieną ir visada mylėjo mus, nedarydamas džimos“, kad atvykęs pas žmoną, kurios eilė tą dieną, jis nakvodavo pas ją“.