Imam Ahmad : 23600

حَدَّثَنَا أَبُو سَعِيدٍ قَالَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ أَبِي الرِّجَالِ قَالَ سَمِعْتُ أَبِي يُحَدِّثُ عَنْ عَمْرَةَ عَنْ عَائِشَةَ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَلَفَ أَنْ لَا يَدْخُلَ عَلَى نِسَائِهِ شَهْرًا فَلَمَّا كَانَ تِسْعَةٌ وَعِشْرُونَ مِنْ الشَّهْرِ جَاءَ لِيَدْخُلَ فَقُلْتُ لَهُ أَلَمْ تَحْلِفْ شَهْرًا فَقَالَ إِنَّ الشَّهْرَ تِسْعَةٌ وَعِشْرُونَ

Pasakęs mums [Abu Said], jis pasakė: Jis pasakė mums [Abdurrohmanas bin Abi Ar-Rijalas]; Aš girdėjau [savo tėvą] iš [Amroh] iš [Aisyah], kad pranašas sallallaahu'alaihi wasallam pažadėjo neatvykti pas savo žmoną vieną mėnesį, kai dvidešimt devintą dieną atėjo pasimylėti su savo žmona, todėl aš jam pasakiau. „Ar tu neprisiekei vieną mėnesį? Jis pasakė: „Iš tiesų, vienas mėnuo turi dvidešimt devynias dienas“.