Imam Ahmad : 23599

حَدَّثَنَا أَبُو سَعِيدٍ قَالَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ أَبِي الرِّجَالِ قَالَ سَمِعْتُ أَبِي يُحَدِّثُ عَنْ عَمْرَةَ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْ جَاءَتْ امْرَأَةٌ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَتْ بِأَبِي وَأُمِّي ابْتَعْتُ أَنَا وَابْنِي مِنْ فُلَانٍ ثَمَرَةَ أَرْضِهِ فَأَتَيْنَاهُ نَسْتَوْضِعُهُ وَاللَّهِ مَا أَصَبْنَا مِنْ ثَمَرِهِ شَيْئًا إِلَّا شَيْئًا أَكَلْنَا فِي بُطُونِنَا أَوْ نُطْعِمُهُ مِسْكِينًا رَجَاءَ الْبَرَكَةِ فَحَلَفَ أَنْ لَا يَفْعَلَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تَأَلَّى أَنْ لَا يَفْعَلَ خَيْرًا تَأَلَّى أَنْ لَا يَفْعَلَ خَيْرًا تَأَلَّى أَنْ لَا يَفْعَلَ خَيْرًا فَبَلَغَ ذَلِكَ الرَّجُلَ فَأَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنْ شِئْتَ الثَّمَرَ كُلَّهُ وَإِنْ شِئْتَ مَا وَضَعُوا فَوَضَعَ عَنْهُمْ مَا وَضَعُوا

Pasakęs mums [Abu Said], jis pasakė: Jis pasakė mums [Abdurrohmanas bin Abi Ar-Rijalas]; Aš girdėjau [mano tėvą] pasakojimą iš [Amroh], iš [Aisyah], sakė jis; Moteris atėjo pas Rasulullah Shallallahu'alaihiwasallam, sakė moteris; Dėl savo tėvo ir motinos mes su sūnumi pirkome iš kažkieno jo sodo gėrybes, nuėjome pas jį, kad patikėtume tai jam, Dievo dėka mes paėmėme ne iš vaisių, o tai, ką suvalgėme ar davėme vargšams, kad tikėtumėmės palaimos – iš Alacho. Tada jis prisiekė to nedaryti. Tada Rasulullah sallallaahu'alaihiwasallam pasakė: „Jis prisiekė nedaryti gero, Jis prisiekė nedaryti gero ir prisiekė nedaryti gero“. tada tai pasiekė datų savininką, kol jis atėjo pas pranašą sallallaahu'alaihiwasallam ir pasakė: „Dėl Allaho, aš aukoju savo tėvą ir motiną, jei norite, atšauksiu tai, ką jie sumažino. Ir, jei nori, pasakysiu, kad grąžintų sostinę kaip nori. Galiausiai jis atšaukė tai, ką jie buvo išskaičiavę“.