Imam Ahmad : 23363
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ عُمَرَ قَالَ حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ هَوْذَةَ عَنْ عَمْرِو بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ عَمَّتِهِ أَنَّهَا حَدَّثَتْهَا عَائِشَةُ قَالَتْ مَا رَأَيْتُ فِي وَجْهِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَيْجًا حَتَّى يَرَى غَيْمًا فَإِذَا أَمْطَرَ ذَلِكَ الْغَيْمُ ذَهَبَ ذَلِكَ الْهَيْجُ
Mums tai buvo pasakyta [Uthman bin Umar] sakė; Mums [Ubaidillah bin Haaudzah], iš [Amru bin Abdurrahman], iš [jos tetos] buvo pasakyta, kad [Aisyah] kažkada papasakojo jai istoriją. „Aš niekada nemačiau Rasulullah sallallaahu veido, alaihi wasallam. taip sunerimęs, kad pamatė debesis. O kai lyja debesys, nerimas dingsta“.