Imam Ahmad : 22241

حَدَّثَنَا أَسْوَدُ بْنُ عَامِرٍ حَدَّثَنَا إِسْرَائِيلُ عَنِ ابْنِ أَبِي السَّفَرِ عَنِ الشَّعْبِيِّ عَنْ حُذَيْفَةَ قَالَ أَتَيْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَصَلَّيْتُ مَعَهُ الظُّهْرَ وَالْعَصْرَ وَالْمَغْرِبَ وَالْعِشَاءَ ثُمَّ تَبِعْتُهُ وَهُوَ يُرِيدُ يَدْخُلُ بَعْضَ حُجَرِهِ فَقَامَ وَأَنَا خَلْفَهُ كَأَنَّهُ يُكَلِّمُ أَحَدًا قَالَ ثُمَّ قَالَ مَنْ هَذَا قُلْتُ حُذَيْفَةُ قَالَ أَتَدْرِي مَنْ كَانَ مَعِي قُلْتُ لَا قَالَ فَإِنَّ جِبْرِيلَ جَاءَ يُبَشِّرُنِي أَنَّ الْحَسَنَ وَالْحُسَيْنَ سَيِّدَا شَبَابِ أَهْلِ الْجَنَّةِ قَالَ فَقَالَ حُذَيْفَةُ فَاسْتَغْفِرْ لِي وَلِأُمِّي قَالَ غَفَرَ اللَّهُ لَكَ يَا حُذَيْفَةُ وَلِأُمِّكَ

Pasakojo mums [Aswad bin 'Amir] pasakė mums [Izraelis] iš [Ibn Abi As Safar] iš [Ash Sya'bi] iš [Hudzaifah bin Al Yaman] sakė; Nuėjau pas Pranašą sallallaahu 'alaihi wa salam, tada meldžiausi vidurdienį, 'asr, maghrib ir 'isya' maldos su juo, tada sekiau jį, kai jis ruošėsi įeiti į vieną iš savo kambarių, jis stovėjo man už nugaros, atrodė, kad kalbasi su kažkuo, tada jis paklausė: 'Kas tai?' Aš atsakiau: Hudzaifah. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa salam pasakė: 'Ar žinai, kas buvo su manimi?' Aš atsakiau: Ne. Rasulullah sallallaahu „alaihi wa salam pasakė: „Džibrilas atėjo man pranešti gerų naujienų, kad Al Hasanas ir Al Husainas yra dangaus jaunimo lyderiai“. Tada Hudzaifah bin Al Yaman pasakė: Paprašykite atleidimo man ir mano mamai. Rasulullah sallallaahu „alaihi wa salam pasakė: „Tegul Alachas tau atleidžia, Hudzaifa ir tavo motina“.