Imam Ahmad : 21951
حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَلْقَمَةَ بْنِ مَرْثَدٍ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ بُرَيْدَةَ عَنْ أَبِيهِ قَالَ كَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَتَوَضَّأُ عِنْدَ كُلِّ صَلَاةٍ فَلَمَّا كَانَ يَوْمُ الْفَتْحِ تَوَضَّأَ وَمَسَحَ عَلَى خُفَّيْهِ وَصَلَّى الصَّلَوَاتِ بِوُضُوءٍ وَاحِدٍ فَقَالَ لَهُ عُمَرُ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّكَ فَعَلْتَ شَيْئًا لَمْ تَكُنْ تَفْعَلُهُ قَالَ إِنِّي عَمْدًا فَعَلْتُ يَا عُمَرُ
Mums buvo pasakyta [Abduras Rahmanas] [Sufyanas] iš [Alqamah bin Martsad] iš [Sulaiman bin Buraidah] iš [savo tėvo] sakė: Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam prausdavosi kiekvieną kartą, kai melsdavosi, užkariavę batus, atlikdavo viršūnę Mebluy, kelios maldos su vienu apsiplovimu, sakydami jam: O Alacho pasiuntiniu! Mačiau tave šiandien darant tai, ko dar niekada nedarei. Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Aš tai padariau tyčia, o „Umarai“.