Imam Ahmad : 21832

حَدَّثَنَا أَبُو النَّضْرِ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْحَمِيدِ بْنُ بَهْرَامَ الْفَزَارِيُّ عَنْ شَهْرِ بْنِ حَوْشَبٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ غَنْمٍ أَنَّ أَبَا مَالِكٍ الْأَشْعَرِيَّ جَمَعَ قَوْمَهُ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ الْأَشْعَرِيِّينَ اجْتَمِعُوا وَاجْمَعُوا نِسَاءَكُمْ وَأَبْنَاءَكُمْ أُعَلِّمْكُمْ صَلَاةَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ صَلَّى لَنَا بِالْمَدِينَةِ فَاجْتَمَعُوا وَجَمَعُوا نِسَاءَهُمْ وَأَبْنَاءَهُمْ فَتَوَضَّأَ وَأَرَاهُمْ كَيْفَ يَتَوَضَّأُ فَأَحْصَى الْوُضُوءَ إِلَى أَمَاكِنِهِ حَتَّى لَمَّا أَنْ فَاءَ الْفَيْءُ وَانْكَسَرَ الظِّلُّ قَامَ فَأَذَّنَ فَصَفَّ الرِّجَالَ فِي أَدْنَى الصَّفِّ وَصَفَّ الْوِلْدَانَ خَلْفَهُمْ وَصَفَّ النِّسَاءَ خَلْفَ الْوِلْدَانِ ثُمَّ أَقَامَ الصَّلَاةَ فَتَقَدَّمَ فَرَفَعَ يَدَيْهِ فَكَبَّرَ فَقَرَأَ بِفَاتِحَةِ الْكِتَابِ وَسُورَةٍ يُسِرُّهُمَا ثُمَّ كَبَّرَ فَرَكَعَ فَقَالَ سُبْحَانَ اللَّهِ وَبِحَمْدِهِ ثَلَاثَ مِرَارٍ ثُمَّ قَالَ سَمِعَ اللَّهُ لِمَنْ حَمِدَهُ وَاسْتَوَى قَائِمًا ثُمَّ كَبَّرَ وَخَرَّ سَاجِدًا ثُمَّ كَبَّرَ فَرَفَعَ رَأْسَهُ ثُمَّ كَبَّرَ فَسَجَدَ ثُمَّ كَبَّرَ فَانْتَهَضَ قَائِمًا فَكَانَ تَكْبِيرُهُ فِي أَوَّلِ رَكْعَةٍ سِتَّ تَكْبِيرَاتٍ وَكَبَّرَ حِينَ قَامَ إِلَى الرَّكْعَةِ الثَّانِيَةِ فَلَمَّا قَضَى صَلَاتَهُ أَقْبَلَ إِلَى قَوْمِهِ بِوَجْهِهِ فَقَالَ احْفَظُوا تَكْبِيرِي وَتَعَلَّمُوا رُكُوعِي وَسُجُودِي فَإِنَّهَا صَلَاةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الَّتِي كَانَ يُصَلِّي لَنَا كَذَا السَّاعَةِ مِنْ النَّهَارِ ثُمَّ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا قَضَى صَلَاتَهُ أَقْبَلَ إِلَى النَّاسِ بِوَجْهِهِ فَقَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ اسْمَعُوا وَاعْقِلُوا وَاعْلَمُوا أَنَّ لِلَّهِ عَزَّ وَجَلَّ عِبَادًا لَيْسُوا بِأَنْبِيَاءَ وَلَا شُهَدَاءَ يَغْبِطُهُمْ الْأَنْبِيَاءُ وَالشُّهَدَاءُ عَلَى مَجَالِسِهِمْ وَقُرْبِهِمْ مِنْ اللَّهِ فَجَاءَ رَجُلٌ مِنْ الْأَعْرَابِ مِنْ قَاصِيَةِ النَّاسِ وَأَلْوَى بِيَدِهِ إِلَى نَبِيِّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ نَاسٌ مِنْ النَّاسِ لَيْسُوا بِأَنْبِيَاءَ وَلَا شُهَدَاءَ يَغْبِطُهُمْ الْأَنْبِيَاءُ وَالشُّهَدَاءُ عَلَى مَجَالِسِهِمْ وَقُرْبِهِمْ مِنْ اللَّهِ انْعَتْهُمْ لَنَا يَعْنِي صِفْهُمْ لَنَا فَسُرَّ وَجْهُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِسُؤَالِ الْأَعْرَابِيِّ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هُمْ نَاسٌ مِنْ أَفْنَاءِ النَّاسِ وَنَوَازِعِ الْقَبَائِلِ لَمْ تَصِلْ بَيْنَهُمْ أَرْحَامٌ مُتَقَارِبَةٌ تَحَابُّوا فِي اللَّهِ وَتَصَافَوْا يَضَعُ اللَّهُ لَهُمْ يَوْمَ الْقِيَامَةِ مَنَابِرَ مِنْ نُورٍ فَيُجْلِسُهُمْ عَلَيْهَا فَيَجْعَلُ وُجُوهَهُمْ نُورًا وَثِيَابَهُمْ نُورًا يَفْزَعُ النَّاسُ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَلَا يَفْزَعُونَ وَهُمْ أَوْلِيَاءُ اللَّهِ الَّذِينَ لَا خَوْفٌ عَلَيْهِمْ وَلَا هُمْ يَحْزَنُونَ

Pasakojo mums [Abu An Nadhr], kad [Abdul Hamid bin Bahram Al Fazari] iš [Syahr bin Hausyab] papasakojo mums [Abdur Rahmanas bin Ghanm], kad [Abu Malik Al Asy'ari] subūrė savo žmones ir pasakė: O visi ašariai! Susirinkite, surinkite savo žmonas ir vaikus, aš išmokysiu jus pranašo sallallaahu'alaihiwasallam maldos, kurią jis atliko Medinoje. Jie susirinko, susirinko savo žmonas ir vaikus, Abu Malik Al Asy'ari atliko apsiprausimą ir parodė, kaip reikia apsiprausti, jis baigė prausimąsi, kol jis buvo baigtas, atsistojo ir pasakė šauksmą maldai, vyrai išsirikiavo į eiles, vaikai išsirikiavo už jų, o moterys išsirikiavo už vaikų. Taip pat buvo laikomos maldos. Jis žengė į priekį, tada iškėlė abi rankas darydamas takbirą, lėtai deklamavo faatihatul kitaab ir surą, tada padarė takbir ruku ir perskaitė: Subhaanallaah wa bihamdihi tris kartus, po to pasakė: Sami'allaahu liman hamidah ir atsistojo tiesiai, po to padarė takbirą ir nukrito pakėlęs galvą. Tada takbiras parpuolė, tada takbiras ir atsistojo, jis pasakė takbir šešis kartus iš eilės. pirmasis rak'ah, jis pasakė takbir, kai atsistojo už antrąjį raką. Po maldos jis atsigręžė į savo žmones ir pasakė: Įsiminkite mano takbirą, išmokite mano nusilenkimą ir nusilenkimą, nes tai yra pranašo sallallaahu'alaihiwasallam malda, kurią jis mums taip atliko per dieną. Be to, kai pranašas sallallaahu'alaihiwasallam baigė melstis, jis atsisuko veidu į susirinkimą ir pasakė: „O visi žmonės! Klausykite, supraskite ir žinokite, kad Alachas AzzaWaJalla turi tarnų, jie nėra pranašai ar kankiniai, bet pranašai ir kankiniai jiems pavydi dėl jų vietos ir artumo Allahui Prisikėlimo dieną. Tada atėjo vienas iš beduinų, jis atėjo iš tolimo vidaus ir buvo vienas, jis parodė ranką į pranašą sallallaahu'alaihiwasallam ir pasakė: O Alacho pranaše! Grupė žmonių, kurie nėra nei pranašai, nei kankiniai, o pranašai ir kankiniai jiems pavydi dėl jų padėties ir artumo Allahui, paminėkite mums jų savybes. Rasulullah Sallallahu'alaihiwasallam veidas buvo laimingas dėl beduinų klausimo, tada Rasulullah Sallallahu'alaihiwasallam pasakė: "Jie yra žmonės, kilę iš įvairių kampelių ir yra užsieniečiai, tarp jų jų nesieja artimi giminystės ryšiai, jie myli vienas kitą vardan Alacho ir yra nuoširdūs vienas kitam Dievo šventimo dieną, Alachas juos paskyrė ant jo, Alachas padarė jų veidus šviesius, jų drabužius šviesius, žmonės bijo Prisikėlimo dienos, nors nebijo, jie yra Allaho šventieji, kurie nebijo ir neliūdi“.