Akan terjadi suatu fitnah, di mana orang yang duduk ketika itu lebih baik dari orang yang berdiri, dan orang yang berdiri ketika itu lebih baik dari orang yang berjalan...

Imam Ahmad : 19587

حَدَّثَنَا رَوْحٌ حَدَّثَنَا عُثْمَانُ الشَّحَّامُ حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ أَبِي بَكْرَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ قَالَ إِنَّهَا سَتَكُونُ فِتَنٌ ثُمَّ تَكُونُ فِتَنٌ أَلَا فَالْمَاشِي فِيهَا خَيْرٌ مِنْ السَّاعِي إِلَيْهَا أَلَا وَالْقَاعِدُ فِيهَا خَيْرٌ مِنْ الْقَائِمِ فِيهَا أَلَا وَالْمُضْطَجِعُ فِيهَا خَيْرٌ مِنْ الْقَاعِدِ أَلَا فَإِذَا نَزَلَتْ فَمَنْ كَانَتْ لَهُ غَنَمٌ فَلْيَلْحَقْ بِغَنَمِهِ أَلَا وَمَنْ كَانَتْ لَهُ أَرْضٌ فَلْيَلْحَقْ بِأَرْضِهِ أَلَا وَمَنْ كَانَتْ لَهُ إِبِلٌ فَلْيَلْحَقْ بِإِبِلِهِ فَقَالَ رَجُلٌ مِنْ الْقَوْمِ يَا نَبِيَّ اللَّهِ جَعَلَنِي اللَّهُ فِدَاءَكَ أَرَأَيْتَ مَنْ لَيْسَتْ لَهُ غَنَمٌ وَلَا أَرْضٌ وَلَا إِبِلٌ كَيْفَ يَصْنَعُ قَالَ لِيَأْخُذْ سَيْفَهُ ثُمَّ لِيَعْمِدْ بِهِ إِلَى صَخْرَةٍ ثُمَّ لِيَدُقَّ عَلَى حَدِّهِ بِحَجَرٍ ثُمَّ لِيَنْجُ إِنْ اسْتَطَاعَ النَّجَاءَ اللَّهُمَّ هَلْ بَلَّغْتُ اللَّهُمَّ هَلْ بَلَّغْتُ إِذْ قَالَ رَجُلٌ يَا نَبِيَّ اللَّهِ جَعَلَنِي اللَّهُ فِدَاءَكَ أَرَأَيْتَ إِنْ أُخِذَ بِيَدِي مُكْرَهًا حَتَّى يُنْطَلَقَ بِي إِلَى أَحَدِ الصَّفَّيْنِ أَوْ إِحْدَى الْفِئَتَيْنِ عُثْمَانُ يَشُكُّ فَيَجْذِفَنِي رَجُلٌ بِسَيْفِهِ فَيَقْتُلَنِي مَاذَا يَكُونُ مِنْ شَأْنِي قَالَ يَبُوءُ بِإِثْمِكَ وَإِثْمِهِ وَيَكُونُ مِنْ أَصْحَابِ النَّارِ

Tai buvo pasakyta mums [Rauh], tai buvo pasakyta mums [Uthman Ash Syakham], tai buvo pasakyta mums [musulmonui bin Abu Bakrah] iš [jo tėvo] iš Rasulullah Shallalahu „Alaihi Wasallam, kad jis pasakė: „Iš tiesų bus šmeižtų, po kurių seka keli kiti šmeižtai, nei tas, kuris bėga tuo metu. sėdintis geresnis už stovintįjį, o gulintis geresnis už sėdintįjį. Jei šmeižtas įvyko, kas turi ožką, turi sekti paskui jo ožką. o kas turi žemės, tegul apsigyvena žemėje, kas turi kupranugarį, tese seka savo kupranugarį. Tada kažkas iš vieno žmonių paklausė; „O Nabiyallah, tegul Alachas padaro mane tavo išpirka, o jei kas nors neturi ožkų, žemės ir kupranugarių, ką jis turėtų daryti?“. Jis pasakė: „Jis turėtų paimti savo kardą ir smogti jo aštriu kraštu į didelę uolą. Po to jis gelbėjosi, jei sugebėjo išsigelbėti. O Dieve, ar aš neperdaviau?, o Allah, ar aš neperdaviau?'. Asmuo vėl pasakė; „O, Nabiyullah, tegul Alachas paverčia mane tavo išpirka, ką tu pagalvotum, jei mano ranka būtų jėga traukiama tol, kol atsidursiu vienoje pusėje tarp dviejų stovyklų – arba su redakciniu straipsniu „Viena iš esamų trinties? – Usmanas suabejojo ​​savo redakcijos tikrumu – taigi kažkas iš tos stovyklos pamojo kardu ir mane paskerdė, koks bus mano likimas? Jis atsakė; „Jis nešios jūsų, taip pat ir savo nuodėmes, ir taps pragaro gyventoju“.