Imam Ahmad : 18923

حَدَّثَنَا رَوْحٌ قَالَ ثَنَا سَعِيدٌ عَن قَتَادَةَ قَالَ حَدَّثَ أَبُو بُرْدَةَ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ قَيْسٍ عَن أَبِيهِ قَالَ قَالَ أَبِي لَوْ شَهِدْتَنَا وَنَحْنُ مَعَ نَبِيِّنَا صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا أَصَابَتْنَا السَّمَاءُ حَسِبْتَ أَنَّ رِيحَنَا رِيحُ الضَّأْنِ إِنَّمَا لِبَاسُنَا الصُّوفُ

Pasakęs mums [Rauh], jis pasakė: pasakė mums [Said] iš [Katadah], sakė jis; papasakojo [Abu Burdah bin Abdullah bin Qais] iš [savo tėvo] sakydamas; Mano tėvas pasakė; „Jei žinotumėte, kas mus užklupo, kai buvome su Pranašu sallallaahu'alaihiwasallam, kai mus užklupo stiprus lietus, būtumėt pamanę, kad mūsų kvapas – avių kvapas – dėvėjome vilnonius audinius“.