Imam Ahmad : 18634

حَدَّثَنَا ابْنُ نُمَيْرٍ عَنْ عُثْمَانَ يَعْنِي ابْنَ حَكِيمٍ عَنْ خَارِجَةَ بْنِ زَيْدٍ عَنْ عَمِّهِ يَزِيدَ بْنِ ثَابِتٍ أَنَّهُ كَانَ جَالِسًا مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي أَصْحَابِهِ فَطَلَعَتْ جِنَازَةٌ فَلَمَّا رَآهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثَارَ وَثَارَ أَصْحَابُهُ مَعَهُ فَلَمْ يَزَالُوا قِيَامًا حَتَّى نَفَذَتْ قَالَ وَاللَّهِ مَا أَدْرِي مِنْ تَأَذٍّ بِهَا أَوْ مِنْ تَضَايُقِ الْمَكَانِ وَلَا أَحْسِبُهَا إِلَّا يَهُودِيًّا أَوْ يَهُودِيَّةً وَمَا سَأَلْنَا عَنْ قِيَامِهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ

Mums [Ibnu Numair] iš [Uthman], būtent Ibn Hakimo, iš [Kharijah bin Zaid] iš [jo dėdės], ty Yazid bin Thabit, kad kartą jis sėdėjo su pranašu sallallaahu 'alaihi wasallam ir jo palydovais. Tada pasirodė grupė žmonių, nešančių kūną. Kai pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tai pamatė, jis pasitraukė į šoną ir atsistojo, o paskui jo bendražygiai liko stovėti tol, kol kūno nešėjai išėjo. Yazid bin Thabit sakė; „Nežinau – nes apaštalas stovėjo – ar dėl to, kad nerimavome, kad sužalosime kūną, ar dėl to, kad vieta buvo siaura. Ir aš įtariu, kad jis tai padarė ne dėl kito, o dėl žydės kūno. Ir mes neklausiame, kodėl buvo įkurtas Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam.