Imam Ahmad : 18602

حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ عَاصِمٍ أَخْبَرَنَا الْهَجَرِيُّ قَالَ خَرَجْتُ فِي جِنَازَةِ بِنْتِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي أَوْفَى وَهُوَ عَلَى بَغْلَةٍ لَهُ حَوَّاءَ يَعْنِي سَوْدَاءَ قَالَ فَجَعَلَ النِّسَاءُ يَقُلْنَ لِقَائِدِهِ قَدِّمْهُ أَمَامَ الْجِنَازَةِ فَفَعَلَ قَالَ فَسَمِعْتُهُ يَقُولُ لَهُ أَيْنَ الْجِنَازَةُ قَالَ فَقَالَ خَلْفَكَ قَالَ فَفَعَلَ ذَلِكَ مَرَّةً أَوْ مَرَّتَيْنِ ثُمَّ قَالَ أَلَمْ أَنْهَكَ أَنْ تُقَدِّمَنِي أَمَامَ الْجِنَازَةِ قَالَ فَسَمِعَ امْرَأَةً تَلْتَدِمُ وَقَالَ مَرَّةً تَرْثِي فَقَالَ مَهْ أَلَمْ أَنْهَكُنَّ عَنْ هَذَا إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَنْهَى عَنْ الْمَرَاثِي لِتُفِضْ إِحْدَاكُنَّ مِنْ عَبْرَتِهَا مَا شَاءَتْ فَلَمَّا وُضِعَتْ الْجِنَازَةُ تَقَدَّمَ فَكَبَّرَ عَلَيْهَا أَرْبَعَ تَكْبِيرَاتٍ ثُمَّ قَامَ هُنَيْهَةً فَسَبَّحَ بِهِ بَعْضُ الْقَوْمِ فَانْفَتَلَ فَقَالَ أَكُنْتُمْ تَرَوْنَ أَنِّي أُكَبِّرُ الْخَامِسَةَ قَالُوا نَعَمْ قَالَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ إِذَا كَبَّرَ الرَّابِعَةَ قَامَ هُنَيَّةً فَلَمَّا وُضِعَتْ الْجِنَازَةُ جَلَسَ وَجَلَسْنَا إِلَيْهِ فَسُئِلَ عَنْ لُحُومِ الْحُمُرِ الْأَهْلِيَّةِ فَقَالَ تَلَقَّانَا يَوْمَ خَيْبَرَ حُمُرٌ أَهْلِيَّةٌ خَارِجًا مِنْ الْقَرْيَةِ فَوَقَعَ النَّاسُ فِيهَا فَذَبَحُوهَا فَإِنَّ الْقُدُورَ لَتَغْلِي بِبَعْضِهَا إِذْ نَادَى مُنَادِي رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَهْرِيقُوهَا فَأَهْرَقْنَاهَا وَرَأَيْتُ عَلَى عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي أَوْفَى مِطْرَفًا مِنْ خَزٍّ أَخْضَرَ

Sakė mums [Ali bin Ašimas] pasakė mums [Al Hajari], jis pasakė; Išėjau palydėti Abdullah bin Abu Aufos dukters kūno, kuri tuo metu buvo ant savo juodojo Bighalo. Tada moterys pasakė savo vadovui: „Pakviesk jį vaikščioti prieš kūną“. Taigi vadovas tai padarė. Pasakotojas pasakė; tada išgirdau [Ibn Abu Aufa] sakant; "Kur yra kūnas?" jis atsakė: „Už tavęs“. Jis tai padarė vieną ar du kartus, tada pasakė: „Ar aš nedraudžiau tau užimti mano vietą prieš lavoną? tada išgirdo moterį mušant jai į krūtinę. -Kadaise Al Hajari pasakė; -išgirdo moters dejavimą.- tai jis pasakė: 'Ha... ar aš tau nedraudžiau tai daryti? Iš tiesų, Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam uždraudė Al Maratsi – raudoti dėl velionio –. Tegul kiekvienas iš jūsų nustoja dejuoti, kiek įmanoma“. Po to, kai buvo padėtas kūnas, jis priėjo ir atliko takbir – laidotuvių maldą – keturis takbirus, tada kurį laiką stovėjo, kol kai kurie susirinkimo nariai atliko tashbih. Baigęs jis atsisuko ir paklausė: „Ar matai, kad aš penkis kartus tariau „takbir“? jie atsakė: „Taip“. Abdullah bin Abu Aufa pasakė: „Iš tiesų, po to, kai Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam atliko ketvirtąjį takbirą, jis akimirką stovėjo. Ir kai kūnas buvo padėtas, mes sėdėjome su juo“. Tada jo paklausė apie prijaukintą Himaro mėsą, todėl jis atsakė: „Per Chaibaro karą mes prijaukinome Himarą už kaimo vietovių, o tuo metu žmonės jos norėjo, todėl gamino. Kai indai užvirė, staiga Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam' pasiuntinys sušuko: 'Išpilk puodą'. Galiausiai mes jį išpylėme'. -Al Hajari- Saidas; Mačiau Abdullah bin Abu Aufa vilkintį audinį, išsiuvinėtą žalia vilna ir šilku.