Imam Ahmad : 18534

حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ مَطَرٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ بُرَيْدَةَ قَالَ شَكَّ عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ زِيَادٍ فِي الْحَوْضِ فَأَرْسَلَ إِلَى زَيْدِ بْنِ أَرْقَمَ فَسَأَلَهُ عَنْ الْحَوْضِ فَحَدَّثَهُ حَدِيثًا مُوَنَّقًا أَعْجَبَهُ فَقَالَ لَهُ سَمِعْتَ هَذَا مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا وَلَكِنْ حَدَّثَنِيهِ أَخِي

Pasakęs, kad [Abdurrazaq] pasakė mums [Ma'mar] iš [Mathar] iš [Abullah bin Buraidah], jis pasakė: -Ubaidullah bin Ziyad abejojo ​​- dėl Haudl-telagos reikalo, todėl pasiuntė ką nors pas [Zaidą bin Arqamą] ir paklausė apie Haudlą. Taigi jis papasakojo labai gerą haditą, dėl kurio jis tapo ta'ajjubu. Jis taip pat paklausė Zaido: „Ar girdėjai tai iš Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam?' jis atsakė: „Ne. Bet [mano brolis] buvo tas, kuris man apie tai papasakojo“.