Imam Ahmad : 17366

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرٍ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ مَنْصُورٍ عَنْ سَالِمِ بْنِ أَبِي الْجَعْدِ عَنْ مُرَّةَ بْنِ كَعْبٍ أَوْ كَعْبِ بْنِ مُرَّةَ السُّلَمِيِّ قَالَ شُعْبَةُ قَالَ قَدْ حَدَّثَنِي بِهِ مَنْصُورٌ وَذَكَرَ ثَلَاثَةً بَيْنَهُ وَبَيْنَ مُرَّةَ بْنِ كَعْبٍ ثُمَّ قَالَ بَعْدُ عَنْ مَنْصُورٍ عَنْ سَالِمٍ عَنْ مُرَّةَ أَوْ عَنْ كَعْبٍ قَالَ سَأَلْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيُّ اللَّيْلِ أَسْمَعُ قَالَ جَوْفُ اللَّيْلِ الْآخِرِ ثُمَّ قَالَ الصَّلَاةُ مَقْبُولَةٌ حَتَّى تُصَلِّيَ الصُّبْحَ ثُمَّ لَا صَلَاةَ حَتَّى تَطْلُعَ الشَّمْسُ وَتَكُونَ قِيدَ رُمْحٍ أَوْ رُمْحَيْنِ ثُمَّ الصَّلَاةُ مَقْبُولَةٌ حَتَّى يَقُومَ الظِّلُّ قِيَامَ الرُّمْحِ ثُمَّ لَا صَلَاةَ حَتَّى تَزُولَ الشَّمْسُ ثُمَّ الصَّلَاةُ مَقْبُولَةٌ حَتَّى تُصَلِّيَ الْعَصْرَ ثُمَّ لَا صَلَاةَ حَتَّى تَغِيبَ الشَّمْسُ وَإِذَا تَوَضَّأَ الْعَبْدُ فَغَسَلَ يَدَيْهِ خَرَّتْ خَطَايَاهُ مِنْ بَيْنِ يَدَيْهِ فَإِذَا غَسَلَ وَجْهَهُ خَرَّتْ خَطَايَاهُ مِنْ وَجْهِهِ وَإِذَا غَسَلَ ذِرَاعَيْهِ خَرَّتْ خَطَايَاهُ مِنْ ذِرَاعَيْهِ وَإِذَا غَسَلَ رِجْلَيْهِ خَرَّتْ خَطَايَاهُ مِنْ رِجْلَيْهِ قَالَ شُعْبَةُ وَلَمْ يَذْكُرْ مَسْحَ الرَّأْسِ وَأَيُّمَا رَجُلٍ أَعْتَقَ رَجُلًا مُسْلِمًا كَانَ فِكَاكَهُ مِنْ النَّارِ يُجْزَى بِكُلِّ عُضْوٍ مِنْ أَعْضَائِهِ عُضْوًا مِنْ أَعْضَائِهِ وَأَيُّمَا رَجُلٍ مُسْلِمٍ أَعْتَقَ امْرَأَتَيْنِ مُسْلِمَتَيْنِ كَانَتَا فِكَاكَهُ مِنْ النَّارِ يُجْزَى بِكُلِّ عُضْوَيْنِ مِنْ أَعْضَائِهِمَا عُضْوًا مِنْ أَعْضَائِهِ وَأَيُّمَا امْرَأَةٍ مُسْلِمَةٍ أَعْتَقَتْ امْرَأَةً مُسْلِمَةً كَانَتْ فِكَاكَهَا مِنْ النَّارِ يُجْزَى بِكُلِّ عُضْوٍ مِنْ أَعْضَائِهَا عُضْوًا مِنْ أَعْضَائِهَا

Pasakojo mums [Muhammad bin Ja'far] papasakojo mums [Syu'bah] iš [Mansur] iš [Salim bin Abul Ja'd] iš Murrah bin Ka'ab arba [Ka'ab bin Murrah As Sulami]. Syu'bah pasakė: Mansūras man pasakė, tada jis paminėjo tris pasakotojus tarp jo ir Murrah bin Ka'abo, po to pasakė; iš Salimo iš Muros arba iš Kaabo jis pasakė: „Paklausiau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam apie nakties laiką, kuris dažniausiai girdimas – tarno malda –?' Tada jis atsakė: „Vėlys vidurys nakties“. Tada jis pasakė: „Tuo metu maldos priimamos tol, kol ateina aušros maldos laikas. Tada po to nėra maldos, kol saulė nepakyla, kol šešėlis pakils iki strėlės ar du kartus. Ir tik po to bus priimama malda, kol daikto atvaizdas bus toks pat kaip tas daiktas. Tada nėra maldos, kol saulė nenukrypsta į vakarus, ir tuo metu maldos bus priimamos, kol ateis Asr maldos laikas. Tada po to nėra maldos, kol saulė nenusileidžia. Jei tarnas prausia ir nusiplauna rankas, nukris visos jo rankų nuodėmės, jei nusiplaus veidą, nukris visos jo veido nuodėmės, jei nusiplaus rankas, nukris visos jo rankų nuodėmės, o jei nusiplaus kojas, nukris visos nuodėmės ant jo dviejų kojų'. [Shu'bah] pasakė: „Ir jis neužsiminė apie galvos valymą“. Tada jis pasakė: „Kiekvienas žmogus, kuris išlaisvina musulmoną vergą, tampa jo atpirkėju iš pragaro ugnies. Kiekviena jo kūno dalis bus išpirkta vergo galūnėmis. Ir bet kuris musulmonas, kuris išlaisvins dvi musulmones verges, tada jos abi bus jo atpirkėjos iš pragaro ugnies. Kas du organai iš dviejų musulmonų vergų kūnų bus naudojami kaip išpirka už kiekvieną jų organą. Ir bet kuri musulmonė, kuri išlaisvins musulmonę vergę, bus jos atpirkėja iš pragaro ugnies, ir už kiekvieną savo kūno narį ji gaus išpirką už kiekvieną vergės kūno narį.