Imam Ahmad : 17137

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرٍ قَالَ ثَنَا شُعْبَةُ عَنِ الْحَكَمِ قَالَ سَمِعْتُ ذَكْوَانَ يُحَدِّثُ عَنْ مَوْلًى لِعَمْرِو بْنِ الْعَاصِ أَنَّهُ أَرْسَلَهُ إِلَى عَلِيٍّ يَسْتَأْذِنُهُ عَلَى أَسْمَاءَ بِنْتِ عُمَيْسٍ فَأَذِنَ لَهُ حَتَّى إِذَا فَرَغَ مِنْ حَاجَتِهِ سَأَلَ الْمَوْلَى عَمْرًا عَنْ ذَلِكَ فَقَالَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَهَانَا أَوْ نَهَى أَنْ نَدْخُلَ عَلَى النِّسَاءِ بِغَيْرِ إِذْنِ أَزْوَاجِهِنَّ

Jis pasakė mums [Muhammad bin Ja'far], jis pasakė: Jis pasakė mums [Syu'bah] iš [Al Hakam] jis sakė: Aš girdėjau [Dzakwan] pasakojimą iš [savo vergo Amru bin Ash], kad [Amru] kartą pasiuntė jį į Ali prašyti leidimo, kad galėtų susitikti su Asma bin Umais, todėl Ali tai leido. Kai jo noras buvo įvykdytas, vergas paklausė apie tai Amru. Tada Amru atsakė: „Iš tiesų, Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam uždraudė mums susitikinėti su moterimis be jų vyrų leidimo“.