Imam Ahmad : 16971

حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ بْنُ مُسْلِمٍ أَبُو الْعَبَّاسِ الدِّمَشْقِيُّ بِمَكَّةَ إِمْلَاءً قَالَ حَدَّثَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ يَزِيدَ بْنِ جَابِرٍ قَالَ حَدَّثَنِي يَحْيَى بْنُ جَابِرٍ الطَّائِيُّ قَاضِي حِمْصَ قَالَ حَدَّثَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ الْحَضْرَمِيُّ عَنْ أَبِيهِ أَنَّهُ سَمِعَ النَّوَّاسَ بْنَ سَمْعَانَ الْكِلَابِيَّ قَالَ ذَكَرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الدَّجَّالَ ذَاتَ غَدَاةٍ فَخَفَّضَ فِيهِ وَرَفَّعَ حَتَّى ظَنَنَّاهُ فِي طَائِفَةِ النَّخْلِ فَلَمَّا رُحْنَا إِلَيْهِ عَرَفَ ذَلِكَ فِي وُجُوهِنَا فَسَأَلْنَاهُ فَقُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ ذَكَرْتَ الدَّجَّالَ الْغَدَاةَ فَخَفَّضْتَ فِيهِ وَرَفَّعْتَ حَتَّى ظَنَنَّاهُ فِي طَائِفَةِ النَّخْلِ قَالَ غَيْرُ الدَّجَّالِ أَخْوَفُنِي عَلَيْكُمْ فَإِنْ يَخْرُجْ وَأَنَا فِيكُمْ فَأَنَا حَجِيجُهُ دُونَكُمْ وَإِنْ يَخْرُجْ وَلَسْتُ فِيكُمْ فَامْرُؤٌ حَجِيجُ نَفْسِهِ وَاللَّهُ خَلِيفَتِي عَلَى كُلِّ مُسْلِمٍ إِنَّهُ شَابٌّ جَعْدٌ قَطَطٌ عَيْنُهُ طَافِيَةٌ وَإِنَّهُ يَخْرُجُ مِنْ خِلَّةٍ بَيْنَ الشَّامِ وَالْعِرَاقِ فَعَاثَ يَمِينًا وَشِمَالًا يَا عِبَادَ اللَّهِ اثْبُتُوا قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا لُبْثُهُ فِي الْأَرْضِ قَالَ أَرْبَعِينَ يَوْمًا يَوْمٌ كَسَنَةٍ وَيَوْمٌ كَشَهْرٍ وَيَوْمٌ كَجُمُعَةٍ وَسَائِرُ أَيَّامِهِ كَأَيَّامِكُمْ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ فَذَلِكَ الْيَوْمُ الَّذِي هُوَ كَسَنَةٍ أَيَكْفِينَا فِيهِ صَلَاةُ يَوْمٍ وَلَيْلَةٍ قَالَ لَا اقْدُرُوا لَهُ قَدْرَهُ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ فَمَا إِسْرَاعُهُ فِي الْأَرْضِ قَالَ كَالْغَيْثِ اسْتَدْبَرَتْهُ الرِّيحُ قَالَ فَيَمُرُّ بِالْحَيِّ فَيَدْعُوهُمْ فَيَسْتَجِيبُونَ لَهُ فَيَأْمُرُ السَّمَاءَ فَتُمْطِرُ وَالْأَرْضَ فَتُنْبِتُ وَتَرُوحُ عَلَيْهِمْ سَارِحَتُهُمْ وَهِيَ أَطْوَلُ مَا كَانَتْ ذُرًى وَأَمَدُّهُ خَوَاصِرَ وَأَسْبَغُهُ ضُرُوعًا وَيَمُرُّ بِالْحَيِّ فَيَدْعُوهُمْ فَيَرُدُّوا عَلَيْهِ قَوْلَهُ فَتَتْبَعُهُ أَمْوَالُهُمْ فَيُصْبِحُونَ مُمْحِلِينَ لَيْسَ لَهُمْ مِنْ أَمْوَالِهِمْ شَيْءٌ وَيَمُرُّ بِالْخَرِبَةِ فَيَقُولُ لَهَا أَخْرِجِي كُنُوزَكِ فَتَتْبَعُهُ كُنُوزُهَا كَيَعَاسِيبِ النَّحْلِ قَالَ وَيَأْمُرُ بِرَجُلٍ فَيُقْتَلُ فَيَضْرِبُهُ بِالسَّيْفِ فَيَقْطَعُهُ جِزْلَتَيْنِ رَمْيَةَ الْغَرَضِ ثُمَّ يَدْعُوهُ فَيُقْبِلُ إِلَيْهِ يَتَهَلَّلُ وَجْهُهُ قَالَ فَبَيْنَا هُوَ عَلَى ذَلِكَ إِذْ بَعَثَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ الْمَسِيحَ ابْنَ مَرْيَمَ عَلَيْهِ السَّلَام فَيَنْزِلُ عِنْدَ الْمَنَارَةِ الْبَيْضَاءِ شَرْقِيَّ دِمَشْقَ بَيْنَ مَهْرُودَتَيْنِ وَاضِعًا يَدَهُ عَلَى أَجْنِحَةِ مَلَكَيْنِ فَيَتْبَعُهُ فَيُدْرِكُهُ فَيَقْتُلُهُ عِنْدَ بَابِ لُدٍّ الشَّرْقِيِّ قَالَ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ أَوْحَى اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ إِلَى عِيسَى ابْنِ مَرْيَمَ عَلَيْهِ السَّلَام أَنِّي قَدْ أَخْرَجْتُ عِبَادًا مِنْ عِبَادِي لَا يَدَانِ لَكَ بِقِتَالِهِمْ فَحَوِّزْ عِبَادِي إِلَى الطُّورِ فَيَبْعَثُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ يَأْجُوجَ وَمَأْجُوجَ وَهُمْ كَمَا قَالَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ { مِنْ كُلِّ حَدَبٍ يَنْسِلُونَ } فَيَرْغَبُ عِيسَى وَأَصْحَابُهُ إِلَى اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ فَيُرْسِلُ عَلَيْهِمْ نَغَفًا فِي رِقَابِهِمْ فَيُصْبِحُونَ فَرْسَى كَمَوْتِ نَفْسٍ وَاحِدَةٍ فَيَهْبِطُ عِيسَى وَأَصْحَابُهُ فَلَا يَجِدُونَ فِي الْأَرْضِ بَيْتًا إِلَّا قَدْ مَلَأَهُ زَهَمُهُمْ وَنَتِنُهُمْ فَيَرْغَبُ عِيسَى وَأَصْحَابُهُ إِلَى اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ فَيُرْسِلُ عَلَيْهِمْ طَيْرًا كَأَعْنَاقِ الْبُخْتِ فَتَحْمِلُهُمْ فَتَطْرَحُهُمْ حَيْثُ شَاءَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ قَالَ ابْنُ جَابِرٍ فَحَدَّثَنِي عَطَاءُ بْنُ يَزِيدَ السَّكْسَكِيُّ عَنْ كَعْبٍ أَوْ غَيْرِهِ قَالَ فَتَطْرَحُهُمْ بِالْمُهَبَّلِ قَالَ ابْنُ جَابِرٍ فَقُلْتُ يَا أَبَا يَزِيدَ وَأَيْنَ الْمُهَبَّلُ قَالَ مَطْلَعُ الشَّمْسِ قَالَ وَيُرْسِلُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ مَطَرًا لَا يَكُنْ مِنْهُ بَيْتُ وَبَرٍ وَلَا مَدَرٍ أَرْبَعِينَ يَوْمًا فَيَغْسِلُ الْأَرْضَ حَتَّى يَتْرُكَهَا كَالزَّلَفَةِ وَيُقَالُ لِلْأَرْضِ أَنْبِتِي ثَمَرَتَكِ وَرُدِّي بَرَكَتَكِ قَالَ فَيَوْمَئِذٍ يَأْكُلُ النَّفَرُ مِنْ الرُّمَّانَةِ وَيَسْتَظِلُّونَ بِقِحْفِهَا وَيُبَارَكُ فِي الرِّسْلِ حَتَّى أَنَّ اللَّقْحَةَ مِنْ الْإِبِلِ لَتَكْفِي الْفِئَامَ مِنْ النَّاسِ وَاللَّقْحَةَ مِنْ الْبَقَرِ تَكْفِي الْفَخِذَ وَالشَّاةَ مِنْ الْغَنَمِ تَكْفِي أَهْلَ الْبَيْتِ قَالَ فَبَيْنَا هُمْ عَلَى ذَلِكَ إِذْ بَعَثَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ رِيحًا طَيِّبَةً تَحْتَ آبَاطِهِمْ فَتَقْبِضُ رُوحَ كُلِّ مُسْلِمٍ أَوْ قَالَ كُلِّ مُؤْمِنٍ وَيَبْقَى شِرَارُ النَّاسِ يَتَهَارَجُونَ تَهَارُجَ الْحَمِيرِ وَعَلَيْهِمْ أَوْ قَالَ وَعَلَيْهِ تَقُومُ السَّاعَةُ

Jis pasakė mums [Al Walid bin Musulmon Abu Abbas Ad Dimasyqi] Mekoje diktuodamas, jis sakė, pasakė man [Abdurrahman bin Yazid bin Jabir], jis pasakė, pasakė man [Yahya bin Jabir Ath Tha`i], kad jis buvo Al Qadli Himše, jis sakė, kad jis man papasakojo Nufai Hairmdurbinas iš [savo tėvo], išgirdęs [Nawwas bin Sam'an Al Kilabi], jis pasakė: Kelionėje Allaho pasiuntinys sallallaahu 'Alaihi Wasallam papasakojo Dajjal istoriją. Jis kartais pakeldavo garsą, bet kartais sumažindavo, kol pamanėme, kad jis yra datulių palmių giraitės viduryje. Kai mes jį sutikome, jis viską žinojo iš mūsų veidų. Iš karto paklausėme jo apie Dajjal. Mes paklausėme: "O Allaho Pasiuntiniu, atrodo, kad tu mums papasakojote apie Dajjal kelionėje ir sumažinote savo balso garsumą, bet kartais jį pakėlėte taip, kad manėme, kad esate datulių giraitės viduryje! Rasulullah Shallallahu'alaihiwasallam atsakė: "Neskaitant to, aš labiausiai bijau Dajjalam, jei tarp tavęs pasirodys Dajjalam. tada aš būsiu tas, kuris jį apgins, bet jei jis pasirodys, o aš nebesu tavimi, kiekvienas susidurs su tuo vienas Allaho tarnai, būkite tvirti, mes paklausėme: „O Alacho Pasiuntiniu, kiek ilgai Dadžalas gyvens žemėje? „Keturiasdešimt dienų“, – tarė pranašas. Kai kurios dienos yra kaip metai, kai kurios – kaip mėnuo, kitos – kaip penktadienis – savaitė, kitos – kaip paprastos dienos, kaip žinomos dienos. Mes visi klausėme: „O Alacho Pasiuntiniu, diena yra kaip metai, ar mums užtenka melstis vieną dieną ir vieną naktį? Alacho pasiuntinys atsakė: „O ne, bet tik gerai įvertink“. Mes paklausėme: "O Alacho Pasiuntiniu, kaip greitai Dadžalas klajoti po žemę? Pranašas atsakė, kaip lietus, pučiamas vėjo, jis praėjo per kaimą ir pakvietė juos, kol jie sutiko, tada Dajjal įsakė dangų ir automatiškai siųsdavo lietų, Dajjal įsakė žemę ir automatiškai išvedė augalus, jų gyvuliai taip pat buvo kuo ilgesni, o jų pienas buvo didesnis, o jų pienas buvo didesnis. Kita vertus, Dajjal praėjo per kaimą, o gyventojai atmetė jo patarimus, todėl jų turtas buvo labai stiprus, ir jie nebeturėjo turto Ateik ir nužudyk jį kardu, kol jo kūnas buvo perpjautas į dvi dalis, kaip kažkas, į kurį buvo nukreipta strėlė Za'faran kvepalų, Jėzus uždėjo rankas ant dviejų angelų sparnų, Jėzus niekada nesiliovė sekti Dajjal, jis susitiko ir nužudė Dajjal į rytus. tai iki Tursinos." Tada Alachas atsiuntė Gogą ir Magogą ir šiuos, kaip Dievas sakė: "Jie nužengė iš visų aukštų tvirtovių" -QS. Al-Anbiya' 96-, tada Jėzus ir jo palydovai paklausė Allah Azza wa jalla ir Alachas spontaniškai išsiuntė snarglius nuo jų kaklo, kol jie staiga buvo nužudyti, o jo vienas namas neatėjo prieš Jėzaus mirtį. žemės, išskyrus tai, kad žemė buvo pilna Gogo ir Magogo lavonų smarvės ir smarkaus kvapo Jėzus ir jo draugai toliau klausinėjo Allah 'azza wa jalla ir tuoj pat atsiuntė paukščių pulką, kaip kupranugarių kaklus, jie nešė Gogo ir Magogo lavonus ir išmetė juos į geriausiai žinomą vietą, kurią pasakė Allah „Atho“ bin Yazid Assaksaki iš Ka'b ar kitų, sakė jis, tada Alachas įmetė Gogą ir Magogą į gilią daubą. Ibn Jariras pasakė, aš pasakiau: "O, Abu Yazid, kur yra bedugnė? Jis atsakė: "Ant kilimėlio, kur teka saulė." Jis pasakė, tada Allah 'azza wa jalla siuntė lietų keturiasdešimt dienų, dėl kurių neliko nė vieno namo tiek mieste, tiek kaimo vietovėse, tada Alachas gailėjosi žemės ir paliko ją kaip vandenį, tada pasakė: "Grąžinkite į žemę pakankamai daug jūsų vaisių ir grįžkite už vieną jūsų šeimų". ožkos užtenka visam namui, sakė Nawas, kai jie buvo tokioje klestinčioje būsenoje, staiga Allah Azza wa jalla paleido jiems po pažastimis malonų vėją, kuris išrovė kiekvieno musulmono arba, kaip jis sakė, tikinčiojo dvasią, ir liko tik niekšai, jie svetimavo atvirai kaip asilai, turėdami lytinius santykius, tada tokiam žmogui jis pasakė: įvyko.