Imam Ahmad : 16615

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ أَبِي شَيْبَةَ قَالَ عَبْد اللَّهِ وَسَمِعْتُهُ أَنَا مِنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي شَيْبَةَ بِالْكُوفَةِ قَالَ حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ عَوْنٍ عَنْ إِبْرَاهِيمَ بْنِ إِسْمَاعِيلَ قَالَ أَخْبَرَنِي جَعْفَرُ بْنُ عَمْرِو بْنِ أُمَيَّةَ عَنْ أَبِيهِ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعَثَهُ وَحْدَهُ عَيْنًا إِلَى قُرَيْشٍ قَالَ جِئْتُ إِلَى خَشَبَةِ خُبَيْبٍ وَأَنَا أَتَخَوَّفُ الْعُيُونَ فَرَقِيتُ فِيهَا فَحَلَلْتُ خُبَيْبًا فَوَقَعَ إِلَى الْأَرْضِ فَانْتَبَذْتُ غَيْرَ بَعِيدٍ ثُمَّ الْتَفَتُّ فَلَمْ أَرَ خُبَيْبًا وَلَكَأَنَّمَا ابْتَلَعَتْهُ الْأَرْضُ فَلَمْ يُرَ لِخُبَيْبٍ أَثَرٌ حَتَّى السَّاعَةِ قَالَ أَبُو عَبْد الرَّحْمَنِ وَقَالَ ابْنُ أَبِي شَيْبَةَ لَنَا فِيهِ عَنْ الزُّهْرِيِّ وَأَمَّا أَبِي فَحَدَّثَنَا عَنْهُ لَمْ يَذْكُرْ الزُّهْرِيَّ وَحَدَّثَنَاهُ ابْنُ أَبِي شَيْبَةَ بِالْكُوفَةِ فَجَعَلَهُ لَنَا عَنْ الزُّهْرِيِّ

Jis pasakė mums [Abdullah bin Muhammad bin Abu Syaibah], ir jis pasakė: „Aš tai girdėjau iš [Abdullah bin Abu Syaibah] Kufoje“, jis pasakė, jis pasakė mums [Ja'far bin Aun] iš [Ibrahimo bin Isma'ilo] jis pasakė, jis man pasakė [Jabinhima bin Amru tėvo Jabinhimassenger]. (ramybė ir Alacho palaiminimai jam) išsiuntė jį vieną kaip šnipus į Kurašą. Jis pasakė: „Priėjau prie rąsto, kur buvo pakartas Khubaibas, pilnas nerimo, kad Kurašo šnipai sužinos. Tada užlipau ant rąsto ir paleidau Khubaibą, kol Khubaibo kūnas nukrito ant žemės. Tada pasitraukiau netoli tos vietos, apsisukęs neberadau Khubaibo jo vietoje, lyg žemė jį prarijo ir jo pėdsakų nebematyti. Abdurrahmanas pasakė; Ibn Abu Syaibah mums minėjo, kad Az Zuhri tai paminėjo. O apie mano tėvą jis mums pasakė neminėdamas Az Zuhri vardo. Ir [Ibn Abu Syaibah] papasakojo mums apie tai Kufoje, ir jis tuo rėmėsi iš [Az Zuhri].