Imam Ahmad : 14879

حَدَّثَنَا وَكِيعٌ حَدَّثَنَا زَكَرِيَّا بْنُ إِسْحَاقَ عَنْ عَمْرِو بْنِ أَبِي سُفْيَانَ سَمِعَهُ مِنْ مُسْلِمِ بْنِ ثَفِنَةَ قَالَ اسْتَعْمَلَ ابْنُ عَلْقَمَةَ أَبِي عَلَى عِرَافَةِ قَوْمِهِ وَأَمَرَهُ أَنْ يُصَدِّقَهُمْ قَالَ فَبَعَثَنِي أَبِي فِي طَائِفَةٍ لِآتِيَهُ بِصَدَقَتِهِمْ قَالَ فَخَرَجْتُ حَتَّى أَتَيْتُ شَيْخًا كَبِيرًا يُقَالُ لَهُ سِعْرٌ فَقُلْتُ إِنَّ أَبِي بَعَثَنِي إِلَيْكَ لِتُؤَدِّيَ صَدَقَةَ غَنَمِكَ قَالَ يَا ابْنَ أَخِي وَأَيُّ نَحْوٍ تَأْخُذُونَ قُلْتُ نَخْتَارُ حَتَّى إِنَّا لَنَشْبُرُ ضُرُوعَ الْغَنَمِ قَالَ ابْنَ أَخِي فَإِنِّي أُحَدِّثُكَ أَنِّي كُنْتُ فِي شِعْبٍ مِنْ هَذِهِ الشِّعَابِ فِي غَنَمٍ لِي عَلَى عَهْدِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجَاءَنِي رَجُلَانِ عَلَى بَعِيرٍ فَقَالَا نَحْنُ رَسُولَا النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَيْكَ لِتُؤَدِّيَ صَدَقَةَ غَنَمِكَ قُلْتُ مَا عَلَيَّ فِيهَا قَالَا شَاةٌ فَأَعْمِدُ إِلَى شَاةٍ قَدْ عَلِمْتُ مَكَانَهَا مُمْتَلِئَةٍ مَحْضًا وَشَحْمًا فَأَخْرَجْتُهَا إِلَيْهِمَا فَقَالَا هَذِهِ الشَّافِعُ الْحَائِلُ وَقَدْ نَهَانَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ نَأْخُذَ شَافِعًا قُلْتُ فَأَيُّ شَيْءٍ قَالَا عَنَاقًا جَذَعَةً أَوْ ثَنِيَّةً قَالَ فَأَعْمِدُ إِلَى عَنَاقٍ مُعْتَاطٍ قَالَ وَالْمُعْتَاطُ الَّتِي لَمْ تَلِدْ وَلَدًا وَقَدْ حَانَ وِلَادُهَا فَأَخْرَجْتُهَا إِلَيْهِمَا فَقَالَا نَاوِلْنَاهَا فَدَفَعْتُهَا إِلَيْهِمَا فَجَعَلَاهَا مَعَهُمَا عَلَى بَعِيرِهِمَا ثُمَّ انْطَلَقَا قَالَ عَبْد اللَّهِ سَمِعْتُ أَبِي يَقُولُ كَذَا قَالَ وَكِيعٌ مُسْلِمُ بْنُ ثَفِنَةَ صُحِّفَ و قَالَ رَوْحٌ ابْنُ شُعْبَةَ وَهُوَ الصَّوَابُ و قَالَ أَبِي و قَالَ بِشْرُ بْنُ السَّرِيِّ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ هُوَ ذَا وَلَدُهُ هَاهُنَا يَعْنِي مُسْلِمَ بْنَ شُعْبَةَ

Sakė mums [Waki'] pasakė, kad [Zakariya bin Ishaq] iš ["Amr bin Abu Sufyan] girdėjo tai iš [musulmono bin Tsafinah] sakydamas; Ibn Al Qomah paskyrė mano tėvą būti savo žmonių vadu ir liepė surinkti jų zakatą. -Musulmonas Radliyallahu'anhu- pasakė; Tada tėvas pasiuntė mane pas žmones, kad galėčiau paimti jų zakatą. Tada išėjau susitikti su senu žmogumi, vardu [Si'ir], tada pasakiau: „Mano tėvas atsiuntė mane pas tave, kad galėtum sumokėti zakatą savo ožkoms“. -senis- pasakė; 'O mano brolio sūnus! kokią ožką imsi? aš pasakiau; Leisk man pasirinkti, kol galėsiu išmatuoti tavo ožkos pieną. Jis sako; O mano brolio sūnau, aš tau pasakysiu, kad kai buvau ant kalvos su savo ožkomis pranašo sallallaahu'alaihiwasallam metu, staiga prie manęs priėjo [du vyrai], jojantys kupranugariais ir pasakė: Mes esame pranašo sallallaahu'alaihiwasallam pasiuntiniai, kurie atėjo pas jus, kad sumokėtumėte zakatą savo ožkoms, pasakiau aš; Ką aš privalau iš to gauti? -Abu- pasakė; ožka. Tada nuėjau pas ožką, kuri, pamačiau, nėščia ir stora, ir išvedžiau ją jiems. Tada abu pasakė: „Tai nėščia ožka, nors pranašas sallallaahu'alaihiwasallam uždraudė mums paimti nėščią ožką“, aš paklausiau: „Tai kokia ožka? “ Abu sakė: „Ožkos patelė nuo šešerių iki vienerių metų arba tik trejų metų“, – sakė senis; tada nuėjau pas „anaq“ – ožkų patelę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų – „mu'tath“, – sakė jis; mu'tath yra ožka, kuri negali atsivesti vaikų - nes yra stora - nors jau laikas, kad ji galėtų atsivesti vaikus, tada išvežiau abiem ir jie abu pasakė; „Duok mums, todėl aš daviau jiems, kol jie abu užsidėjo ant kupranugarių ir nuėjo“. Abdullah pasakė; „Aš girdėjau savo tėvą taip sakant“. Waki' pasakė; Musulmono bin Tsafinah vardas yra klaidingas. Rauhas pasakė; teisingas yra Ibn Shu'bah. Mano tėvas ir Bisyr bin As-Sari pasakė; LAA ILAAHA ILLA ALLAH, šiame hadite jis yra jo sūnus, būtent musulmonas bin Syu'bah.