Imam Ahmad : 14232

حَدَّثَنَا مُوسَى وَحَسَنُ بْنُ مُوسَى قَالَا حَدَّثَنَا ابْنُ لَهِيعَةَ عَنْ أَبِي الزُّبَيْرِ قَالَ سَأَلْتُ جَابِرًا عَنْ النَّحْرِ فَقَالَ جَابِرٌ صَلَّى بِنَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَوْمَ النَّحْرِ بِالْمَدِينَةِ فَتَقَدَّمَ رِجَالٌ فَنَحَرُوا وَظَنُّوا أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَدْ نَحَرَ فَأَمَرَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ كَانَ نَحَرَ أَنْ يُعِيدَ نَحْرًا آخَرَ وَلَا يَنْحَرُوا حَتَّى يَنْحَرَ

Mums pasakė [Mozė] ir [Hasanas bin Musa] pasakė; pasakė mums [Ibn Lahi'ah] iš [Abu Az Zubair] sakė; Aš paklausiau [Jabiro] apie skerdimą. Tada Jabiras pasakė: Pranašas sallallaahu'alaihi wasallam meldėsi su mumis Nahro dieną Medinoje, tada keli žmonės atėjo ir atliko skerdimą ir manė, kad pranašas sallallaahu'alaihi wasallam vykdo skerdimą. Tada pranašas sallallaahu'alaihi wasallam jam pasakė, kad tas, kuris paskerdė, turėtų tai padaryti dar kartą ir kad jie neturėtų skersti, kol jis nepaskerdės.