Imam Ahmad : 13615

حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ حَدَّثَنَا دَاوُدُ بْنُ قَيْسٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَطَاءٍ أَنَّهُ سَمِعَ ابْنَيْ جَابِرٍ يُحَدِّثَانِ عَنْ أَبِيهِمَا قَالَ بَيْنَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ جَالِسٌ مَعَ أَصْحَابِهِ شَقَّ قَمِيصَهُ حَتَّى خَرَجَ مِنْهُ فَقِيلَ لَهُ فَقَالَ وَاعَدْتُهُمْ يُقَلِّدُونَ هَدْيًا الْيَوْمَ فَنَسِيتُ

Jis papasakojo mums [Abdurrazaqas] papasakojo mums [Daud bin Qois] iš [Abdurrahman bin 'Atho'], jis girdėjo [du Jabiro sūnus] pasakojant iš [savo tėvo], sakydamas; Kai pranašas sallallaahu „alaihi wasallam“ sėdėjo su savo bendražygiais, staiga jis perplėšė drabužius, todėl jo buvo to paklausta, tada jis pasakė: „Pažadėjau jiems, kad jie šiandien paskers auką, bet pamiršau“.