Doa Nabi ketika kembali dari perjalanan: AAYIBUUN TAA`IBUUN 'AABIDUUN LIRABBINAA HAAMIDUUN
Imam Ahmad : 12501
حَدَّثَنَا إِسْمَاعِيلُ عَنْ يَحْيَى بْنِ أَبِي إِسْحَاقَ قَالَ قَالَ أَنَسٌ أَقْبَلْتُ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَا وَأَبُو طَلْحَةَ وَصَفِيَّةُ رَدِيفَتُهُ عَلَى نَاقَتِهِ فَبَيْنَمَا نَحْنُ نَسِيرُ إِذْ عَثَرَتْ نَاقَةُ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَصُرِعَ وَصُرِعَتْ الْمَرْأَةُ فَاقْتَحَمَ أَبُو طَلْحَةَ عَنْ نَاقَتِهِ قَالَ فَقَالَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ هَلْ ضَرَّكَ شَيْءٌ قَالَ لَا عَلَيْكَ بِالْمَرْأَةِ فَأَلْقَى أَبُو طَلْحَةَ ثَوْبَهُ عَلَى وَجْهِهِ ثُمَّ قَصَدَ الْمَرْأَةَ فَسَدَلَ الثَّوْبَ عَلَيْهَا فَقَامَتْ فَشَدَّ لَهُمَا عَلَى رَاحِلَتِهِمَا فَرَكِبَا وَرَكِبْنَا نَسِيرُ حَتَّى إِذَا كُنَّا بِظَهْرِ الْمَدِينَةِ قَالَ آيِبُونَ تَائِبُونَ لِرَبِّنَا حَامِدُونَ فَلَمْ يَزَلْ يَقُولُ ذَلِكَ حَتَّى قَدِمْنَا الْمَدِينَةَ
Mums buvo pasakyta [Isma'ilas] iš [Yahya Bin Abu Ishaq] sakė: [Anas] pasakė: Aš grįžau namo su Rasulullah sallallaahu'alaihi wasallam, Abu Talha ir shaffiyah, kuris nešiojo Rasulullah ant savo kupranugario. Mums einant, pranašo kupranugaris sallallaahu'alaihi wasallam nukrito ir jis nukrito. Taip pat Shafiyyah. Tada Abu Talha nušoko nuo kupranugario. -Anas Bin Malik radhiyallahu'anhu-pasakė, tada Abu Talhah pasakė: O Nabiyullah, ar yra kas nors, kas tau kenkia? Jis atsakė: 'Ne. tik padėk mano žmonai!' Taigi Abu Talhah metė savo audinį jam į veidą link Šafijos ir ištiesė savo audinį Shafiyah. Tada -Shafiyyah- atsistojo ir įsėdo į savo transporto priemonę, tada mes taip pat atsikėlėme ir ėjome, kol buvome netoli Medinos, o -Rasulullah sallallaahu'alaihi wasallam- sukalbėjo maldą: "Mes esame žmonės, kurie grįžo, garbiname Alachą, atgailaujame ir mėgstame šlovinti", - jis tęsė tai, kol įžengėme į Mediną.