Imam Ahmad : 12153

حَدَّثَنَا حُسَيْنٌ حَدَّثَنَا خَلَفُ بْنُ خَلِيفَةَ عَنْ حَفْصٍ عَنْ عَمِّهِ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ كَانَ أَهْلُ بَيْتٍ مِنْ الْأَنْصَارِ لَهُمْ جَمَلٌ يَسْنُونَ عَلَيْهِ وَإِنَّ الْجَمَلَ اسْتُصْعِبَ عَلَيْهِمْ فَمَنَعَهُمْ ظَهْرَهُ وَإِنَّ الْأَنْصَارَ جَاءُوا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالُوا إِنَّهُ كَانَ لَنَا جَمَلٌ نُسْنِي عَلَيْهِ وَإِنَّهُ اسْتُصْعِبَ عَلَيْنَا وَمَنَعَنَا ظَهْرَهُ وَقَدْ عَطِشَ الزَّرْعُ وَالنَّخْلُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِأَصْحَابِهِ قُومُوا فَقَامُوا فَدَخَلَ الْحَائِطَ وَالْجَمَلُ فِي نَاحِيَةٍ فَمَشَى النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَحْوَهُ فَقَالَتْ الْأَنْصَارُ يَا نَبِيَّ اللَّهِ إِنَّهُ قَدْ صَارَ مِثْلَ الْكَلْبِ الْكَلِبِ وَإِنَّا نَخَافُ عَلَيْكَ صَوْلَتَهُ فَقَالَ لَيْسَ عَلَيَّ مِنْهُ بَأْسٌ فَلَمَّا نَظَرَ الْجَمَلُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَقْبَلَ نَحْوَهُ حَتَّى خَرَّ سَاجِدًا بَيْنَ يَدَيْهِ فَأَخَذَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِنَاصِيَتِهِ أَذَلَّ مَا كَانَتْ قَطُّ حَتَّى أَدْخَلَهُ فِي الْعَمَلِ فَقَالَ لَهُ أَصْحَابُهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَذِهِ بَهِيمَةٌ لَا تَعْقِلُ تَسْجُدُ لَكَ وَنَحْنُ نَعْقِلُ فَنَحْنُ أَحَقُّ أَنْ نَسْجُدَ لَكَ فَقَالَ لَا يَصْلُحُ لِبَشَرٍ أَنْ يَسْجُدَ لِبَشَرٍ وَلَوْ صَلَحَ لِبَشَرٍ أَنْ يَسْجُدَ لِبَشَرٍ لَأَمَرْتُ الْمَرْأَةَ أَنْ تَسْجُدَ لِزَوْجِهَا مِنْ عِظَمِ حَقِّهِ عَلَيْهَا وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَوْ كَانَ مِنْ قَدَمِهِ إِلَى مَفْرِقِ رَأْسِهِ قُرْحَةً تَنْبَجِسُ بِالْقَيْحِ وَالصَّدِيدِ ثُمَّ اسْتَقْبَلَتْهُ فَلَحَسَتْهُ مَا أَدَّتْ حَقَّهُ

Pasakojo mums [Husainas], pasakojo [Khalaf bin Khalifah] iš [Hafso] iš savo dėdės, [Anas bin Malikas] sakė: „Buvo šeima iš Ansaro, kuri turėjo kupranugarį, kuriuo laistydavo laukus, tik kupranugariui staiga buvo sunku jį prisijaukinti ir išvengė mūsų anulsarų, todėl galėjo joti. Sallallahu'alaihi wa Sallam ir pasakė: „O pranašas Allahas! Tiesą sakant, ten buvo kupranugaris, kuriuo laistydavome laukus, bet staiga kupranugariui pasidarė sunku jį prisijaukinti ir išvengėme jodinėjimo, nors mūsų pasėlius ir datules nukentėjo nuo sausros. Rasulullah Sallallahu'alaihi wa Sallam pasakė: „Kelkis“, tada jie atsistojo ir įėjo į sodą, kol kupranugaris jau buvo ant krašto, tada pranašas sallallaahu'alaihi wa Sallam ėjo link jo, o ansarų žmonės pasakė: „O Alacho pranaše, tikrai bijok kupranugaris, tada kupranugaris puola ir mes tapome kaip šuo“. Sallallahu'alaihi wa Sallam pasakė: "Aš neturiu problemų su šiuo kupranugariu", o kai kupranugaris pamatė Rasulullah Sallallahu'alaihi wa Sallam, jis ėjo link jo Rasulullah Shallallahu'alaihi wa Sallam, tada nukrito ir parpuolė priešais jį. Sallallahu'alaihi wa Sallam įdarbino kupranugarį. Taigi bendražygiai jam pasakė: "Sallallahu'alaihi wa Sallam": "O, Alacho pasiuntiniu, šis gyvūnas iš tikrųjų neturi priežasties, bet jis nusilenkia Mokytojui, o mes esame protingi žmonės, todėl turime daugiau teisės nusilenkti Mokytojui, todėl Alacho pasiuntinys Sallahu'alaihi wa sallam yra sau leistinas. žmogus, o jei būtų leistina žmogui nusilenkti prieš žmogų, aš įsakyčiau moteriai nusilenkti savo vyrui. Dėl didžiulių vyro teisių į ją, kieno rankose yra mano siela, jei vyras turi žaizdą nuo kojų pirštų iki galvos, iš kurios teka pūliai ar kraujas, o žmona jį bučiuoja ir laižo, tai neįvykdė visų jos teisių į jį“.