Imam Ahmad : 11585

حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي عَدِيٍّ عَنْ حُمَيْدٍ عَنْ أَنَسٍ قَالَ دَعَوْتُ الْمُسْلِمِينَ إِلَى وَلِيمَةِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ صَبِيحَةَ بَنَى بِزَيْنَبَ بِنْتِ جَحْشٍ فَأَشْبَعَ الْمُسْلِمِينَ خُبْزًا وَلَحْمًا قَالَ ثُمَّ رَجَعَ كَمَا كَانَ يَصْنَعُ فَأَتَى حُجَرَ نِسَائِهِ فَسَلَّمَ عَلَيْهِنَّ فَدَعَوْنَ لَهُ قَالَ ثُمَّ رَجَعَ إِلَى بَيْتِهِ وَأَنَا مَعَهُ فَلَمَّا انْتَهَى إِلَى الْبَيْتِ فَإِذَا رَجُلَانِ قَدْ جَرَى بَيْنَهُمَا الْحَدِيثُ فِي نَاحِيَةِ الْبَيْتِ فَلَمَّا بَصَرَ بِهِمَا وَلَّى رَاجِعًا فَلَمَّا رَأَى الرَّجُلَانِ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَدْ وَلَّى عَنْ بَيْتِهِ قَامَا مُسْرِعَيْنِ فَلَا أَدْرِي أَنَا أَخْبَرْتُهُ أَوْ أُخْبِرَ بِهِ ثُمَّ رَجَعَ إِلَى مَنْزِلِهِ وَأَرْخَى السِّتْرَ بَيْنِي وَبَيْنَهُ وَأُنْزِلَتْ آيَةُ الْحِجَابِ

Jis papasakojo mums [Ibn Abu Adi] iš [Humaid] iš [Anas], jis pasakė; „Ryte pakviečiau musulmonus dalyvauti Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam su Zainab bint Jahsy valimoje, musulmonai buvo sotūs valgydami duoną ir mėsą, po to jis grįžo kaip įprastai, tada nuėjo į savo žmonų kambarį ir pasveikino juos, tada jie atsisuko melstis už jį. Po to jis grįžo į savo namus ir aš buvau su juo. Kai grįžo namo, namo kampe kalbėjosi du vyrai, tad pamatęs juos abu apsisuko ir grįžo. Ir atvirkščiai, kai abu žmonės pamatė Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam apsisukantį, kad paliktų savo namus, jie iškart atsistojo ir nuskubėjo. Nežinau, ar aš jam papasakojau, ar jam buvo pranešta, tada jis grįžo į savo namus ir tuoj pat uždarė uždangą tarp manęs ir jo, tada nukrito Hidžabo eilutė.