Imam Ahmad : 10620

حَدَّثَنَا سُفْيَانُ سَمِعَ عَمْرًا عَنْ عَتَّابِ بْنِ حُنَيْنٍ يُحَدِّثُ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَقَالَ سُفْيَانُ لَا أَدْرِي مَنْ عَتَّابٌ لَوْ أَمْسَكَ اللَّهُ الْقَطْرَ عَنْ النَّاسِ سَبْعَ سِنِينَ ثُمَّ أَرْسَلَهُ لَأَصْبَحَتْ طَائِفَةٌ بِهِ كَافِرِينَ يَقُولُونَ مُطِرْنَا بِنَوْءِ الْمِجْدَحِ

Jis pasakė mums [Sufyan], kad girdėjo [Amru] iš [Attab bin Hunain], pasakojantį iš [Abu Said], sakė jis; Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam pasakė: -Sufyan pasakė; Nežinau, kas yra Attabas, – „Jei Alachas sulaikytų žmonijai lietų septynerius metus, tada po to Jis jį pasiųstų, iš tikrųjų būtų grupė žmonių, kurie tuo netikėjo, sakė jie; „Mums buvo duotas lietus dėl žvaigždės Mijdah“.