Imam Ahmad : 6227

وَقَالَ أَلَا إِنَّ مَوْعِدَكُمْ حَوْضِي عَرْضُهُ وَطُولُهُ وَاحِدٌ وَهُوَ كَمَا بَيْنَ أَيْلَةَ وَمَكَّةَ وَهُوَ مَسِيرَةُ شَهْرٍ فِيهِ مِثْلُ النُّجُومِ أَبَارِيقُ شَرَابُهُ أَشَدُّ بَيَاضًا مِنْ الْفِضَّةِ مَنْ شَرِبَ مِنْهُ مَشْرَبًا لَمْ يَظْمَأْ بَعْدَهُ أَبَدًا فَقَالَ عُبَيْدُ اللَّهِ مَا سَمِعْتُ فِي الْحَوْضِ حَدِيثًا أَثْبَتَ مِنْ هَذَا فَصَدَّقَ بِهِ وَأَخَذَ الصَّحِيفَةَ فَحَبَسَهَا عِنْدَهُ

-Vis tiek iš to paties kelio/pasakotojo, kaip ir ankstesnis hadisas - iš [Abdullah bin 'Amr] - ir jis pasakė: 'Žinok, kad tau pažadėta vieta yra mano ežeras, kurio plotis ir ilgis yra toks pat; tai iki atstumo tarp Ailos ir Mekos, kuri paprastai yra mėnesio kelionė, joje stovi arbatinukai – kiek žvaigždžių, gėrimas baltesnis už sidabrą, kas iš jo geria, po to jau niekad nebetrokš“. Tada Ubaidullah pasakė: „Niekada negirdėjau nė vieno hadičio apie haudl – ežerą – kuris būtų patikimesnis už šį hadisą. Taigi jis tai patvirtino, tada paėmė lapą ir padėjo.