Imam Ahmad : 5179

حَدَّثَنَا بَهْزٌ وَعَفَّانُ قَالَا حَدَّثَنَا هَمَّامٌ حَدَّثَنَا قَتَادَةُ قَالَ عَفَّانُ عَنْ صَفْوَانَ بْنِ مُحْرِزٍ قَالَ كُنْتُ آخِذًا بِيَدِ ابْنِ عُمَرَ إِذْ عَرَضَ لَهُ رَجُلٌ فَقَالَ كَيْفَ سَمِعْتَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ فِي النَّجْوَى يَوْمَ الْقِيَامَةِ فَقَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ يُدْنِي الْمُؤْمِنَ فَيَضَعُ عَلَيْهِ كَنَفَهُ وَيَسْتُرُهُ مِنْ النَّاسِ وَيُقَرِّرُهُ بِذُنُوبِهِ وَيَقُولُ لَهُ أَتَعْرِفُ ذَنْبَ كَذَا أَتَعْرِفُ ذَنْبَ كَذَا أَتَعْرِفُ ذَنْبَ كَذَا حَتَّى إِذَا قَرَّرَهُ بِذُنُوبِهِ وَرَأَى فِي نَفْسِهِ أَنَّهُ قَدْ هَلَكَ قَالَ فَإِنِّي قَدْ سَتَرْتُهَا عَلَيْكَ فِي الدُّنْيَا وَإِنِّي أَغْفِرُهَا لَكَ الْيَوْمَ ثُمَّ يُعْطَى كِتَابَ حَسَنَاتِهِ وَأَمَّا الْكُفَّارُ وَالْمُنَافِقُونَ فَيَقُولُ الْأَشْهَادُ { هَؤُلَاءِ الَّذِينَ كَذَبُوا عَلَى رَبِّهِمْ أَلَا لَعْنَةُ اللَّهِ عَلَى الظَّالِمِينَ }

Mums papasakojo [Bahz] ir [Affanas] papasakojo mums [Hamamas], kad [Katadah] pasakė [Affanas] iš [Shafwan bin Muhriz], jis pasakė: Aš kažkada norėjau laikyti [Ibn Umaro] ranką, bet staiga vyras jį sustabdė ir paklausė: Ką išgirdote iš Rasulullah apie Judo bin Muhrizo dieną? Tada jis atsakė: Aš išgirdau Alacho Pasiuntinį (jam tebūna ramybė ir Dievo palaiminimai) sakant: 'Allah Ta'ala priėjo prie tikinčiojo, tada uždėjo jį savo apsauga ir pridengė jį nuo žmonių ir pakvietė išpažinti savo nuodėmes ir jam paklausė: Ar žinai šią nuodėmę?, ar žinai šią nuodėmę? Kol jis išpažino savo nuodėmes ir nematė, kad jo laukia pražūtis, Alachas pasakė: „Dabar aš jas uždengiau tau šiame pasaulyje ir tikrai šiandien už tave jas atleidau“. tada Jis davė užrašą apie savo gerus darbus. Kalbant apie netikinčius ir veidmainius, o liudininkai sakys: „Tai tie žmonės, kurie melavo prieš savo Viešpatį“. Atminkite, kad Alacho prakeiksmas krenta ant skriaudėjų.