Imam Ahmad : 4897

حَدَّثَنَا عَبْدُ الْمَلِكِ بْنُ عَمْرٍو حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي ذِئْبٍ عَنِ الْحَارِثِ عَنْ حَمْزَةَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ عَنْ أَبِيهِ قَالَ كَانَتْ تَحْتِي امْرَأَةٌ أُحِبُّهَا وَكَانَ أَبِي يَكْرَهُهَا فَأَمَرَنِي أَنْ أُطَلِّقَهَا فَأَبَيْتُ فَأَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَذَكَرَ ذَلِكَ لَهُ فَأَرْسَلَ إِلَيَّ فَقَالَ يَا عَبْدَ اللَّهِ طَلِّقْ امْرَأَتَكَ فَطَلَّقْتُهَا

Pasakojo mums [Abdul Malik bin Amru], pasakė mums [Ibn Abu Dzi`b] iš [Al Harith] iš [Hamzah bin Abdullah bin Umar] iš [savo tėvo], jis pasakė: „Turėjau žmoną, kurią mylėjau, bet mano tėvas jos nekentė, tada tėvas liepė man su ja išsiskirti, o aš atsisakiau. Tada nuėjau pas pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam' ir jam apie tai papasakojau, todėl jis atsiuntė pas mane pasiuntinį ir pasakė: "O Abdullah, išsiskirk su savo žmona". Aš irgi su juo išsiskyriau'.