Imam Ahmad : 4896

حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ عَنْ سُفْيَانَ عَنْ عَطَاءٍ عَنْ كَثِيرِ بْنِ جُمْهَانَ قَالَ رَأَيْتُ ابْنَ عُمَرَ يَمْشِي بَيْنَ الصَّفَا وَالْمَرْوَةِ فَقُلْتُ تَمْشِي فَقَالَ إِنْ أَمْشِ فَقَدْ رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَمْشِي وَإِنْ أَسْعَ فَقَدْ رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَسْعَى

Jis papasakojo mums [Abdurrahmanas] iš [Sufyan] iš [Atha] iš [Katsiro bin Jumhano], jis pasakė: „Mačiau [Ibnu Umarą], kuris darė sa'i eidamas tarp Šafos ir Marvos, tada paklausiau: „Kodėl tu vaikštai? “ Jis atsakė: „Jei aš einu, nes mačiau Rasulullah shallallahu, 'alaihi wasallam' vaikščiojantį, o jei aš bėgioju, nes mačiau Rasulullah shallallahu, 'alaihi wasallam tai daro'.