Imam Ahmad : 1754

حَدَّثَنَا هُشَيْمٌ أَخْبَرَنَا عَوْفٌ عَنْ زِيَادِ بْنِ حُصَيْنٍ عَنْ أَبِي الْعَالِيَةِ عَنِ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ قَالَ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ غَدَاةَ جَمْعٍ هَلُمَّ الْقُطْ لِي فَلَقَطْتُ لَهُ حَصَيَاتٍ مِنْ حَصَى الْخَذْفِ فَلَمَّا وَضَعَهُنَّ فِي يَدِهِ قَالَ نَعَمْ بِأَمْثَالِ هَؤُلَاءِ وَإِيَّاكُمْ وَالْغُلُوَّ فِي الدِّينِ فَإِنَّمَا هَلَكَ مَنْ كَانَ قَبْلَكُمْ بِالْغُلُوِّ فِي الدِّينِ

Pasakė mums [Husyaim] pasakė mums ['Auf] iš [Ziyad bin Hushain] iš [Abu Al 'Aliyah] iš [Ibn Abbaso] sakė; Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakė man ryte būdamas Muzdalifah; 'Prašau, atnešk man akmenukų!' Taigi aš ieškojau jam vidutinio dydžio akmenukų, kuriuos galėčiau mesti. Padėjęs akmenukus į ranką, jis pasakė: „Taip, kaip šie akmenys. Neperdėti deeno klausimais, iš tikrųjų prieš jus buvusių žmonių sunaikinimą lėmė jų perdėjimas deeno klausimais.