Imam Ahmad : 1691

حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ حَدَّثَنَا أَبِي عَنِ ابْنِ إِسْحَاقَ حَدَّثَنِي يَحْيَى بْنُ أَبِي الْأَشْعَثِ عَنْ إِسْمَاعِيلَ بْنِ إِيَاسِ بْنِ عَفِيفٍ الْكِنْدِيِّ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ قَالَ كُنْتُ امْرَأً تَاجِرًا فَقَدِمْتُ الْحَجَّ فَأَتَيْتُ الْعَبَّاسَ بْنَ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ لِأَبْتَاعَ مِنْهُ بَعْضَ التِّجَارَةِ وَكَانَ امْرَأً تَاجِرًا فَوَاللَّهِ إِنَّنِي لَعِنْدَهُ بِمِنًى إِذْ خَرَجَ رَجُلٌ مِنْ خِبَاءٍ قَرِيبٍ مِنْهُ فَنَظَرَ إِلَى الشَّمْسِ فَلَمَّا رَآهَا مَالَتْ يَعْنِي قَامَ يُصَلِّي قَالَ ثُمَّ خَرَجَتْ امْرَأَةٌ مِنْ ذَلِكَ الْخِبَاءِ الَّذِي خَرَجَ مِنْهُ ذَلِكَ الرَّجُلُ فَقَامَتْ خَلْفَهُ تُصَلِّي ثُمَّ خَرَجَ غُلَامٌ حِينَ رَاهَقَ الْحُلُمَ مِنْ ذَلِكَ الْخِبَاءِ فَقَامَ مَعَهُ يُصَلِّي قَالَ فَقُلْتُ لِلْعَبَّاسِ مَنْ هَذَا يَا عَبَّاسُ قَالَ هَذَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ ابْنُ أَخِي قَالَ فَقُلْتُ مَنْ هَذِهِ الْمَرْأَةُ قَالَ هَذِهِ امْرَأَتُهُ خَدِيجَةُ ابْنَةُ خُوَيْلِدٍ قَالَ قُلْتُ مَنْ هَذَا الْفَتَى قَالَ هَذَا عَلِيُّ بْنُ أَبِي طَالِبٍ ابْنُ عَمِّهِ قَالَ فَقُلْتُ فَمَا هَذَا الَّذِي يَصْنَعُ قَالَ يُصَلِّي وَهُوَ يَزْعُمُ أَنَّهُ نَبِيٌّ وَلَمْ يَتْبَعْهُ عَلَى أَمْرِهِ إِلَّا امْرَأَتُهُ وَابْنُ عَمِّهِ هَذَا الْفَتَى وَهُوَ يَزْعُمُ أَنَّهُ سَيُفْتَحُ عَلَيْهِ كُنُوزُ كِسْرَى وَقَيْصَرَ قَالَ فَكَانَ عَفِيفٌ وَهُوَ ابْنُ عَمِّ الْأَشْعَثِ بْنِ قَيْسٍ يَقُولُ وَأَسْلَمَ بَعْدَ ذَلِكَ فَحَسُنَ إِسْلَامُهُ لَوْ كَانَ اللَّهُ رَزَقَنِي الْإِسْلَامَ يَوْمَئِذٍ فَأَكُونُ ثَالِثًا مَعَ عَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ

Pasakojo mums [Ya'qub] pasakė mums [mano tėvas] iš [Ibn Ishaq] pasakė man [Yahya bin Abu Asy'ath] iš [Isma'il bin Iyas bin 'Afif Al Kindi] iš [jo tėvo] iš [senelio] sakė; Aš esu prekybininkas. Atvykau atlikti Hajj piligriminės kelionės, tada nuėjau į Al Abbas bin Abdul Muththalib pirkti prekių iš jo, kuris taip pat buvo prekybininkas. Dieve, kai aš buvau Minoje, netoli nuo jo iš palapinės išėjo žmogus, pažvelgė į saulę, o saulei pasilenkus, vyras atsistojo ir meldėsi. Tada iš palapinės išėjo moteris, atsistojo už žmogaus ir prisijungė prie maldos. Tada iš palapinės išėjo mažas vaikas, sulaukęs brendimo, ir kartu su tais žmonėmis meldėsi. Taigi aš paklausiau Al Abbaso; – Kas tas asmuo, o Abasai? jis atsakė; – Tai Muhamedas bin Abdullah bin Abdul Muthtalib, mano brolio sūnus. dar kartą paklausiau; "Kas ta moteris?" jis atsakė; „Tai buvo jo žmona Khadijah bint khuwalaid“. dar kartą paklausiau; – Kas tas jaunuolis? jis atsakė; „Tai buvo Ali bin Abu Talibas, jo dėdės sūnus“. dar kartą paklausiau; "Ką jie daro?" jis atsakė; „Jis meldėsi, tvirtino esąs pranašas, ir niekas nevykdė jo įsakymų, išskyrus žmoną ir dėdės sūnų, jaunuolį. Jis taip pat prisipažino, kad užkariaus karaliaus Kisros ir imperatoriaus lobius. Tada Affifas, būtent dėdės Al Ays'Ats bin Qais sūnus, pasakė; -Ir jis atsivertė į islamą po to ir jo islamas buvo geras- "Jei Alachas tą dieną būtų suteikęs man islamo išlaikymą, aš būčiau buvęs trečiasis asmuo su Ali bin Abu Talib RAdhi Allahu "anhu".