Imam Ahmad : 744

حَدَّثَنَا هَاشِمُ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانَ يَعْنِي ابْنَ الْمُغِيرَةِ عَنْ عَلِيِّ بْنِ زَيْدٍ قَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْحَارِثِ بْنِ نَوْفَلٍ الْهَاشِمِيُّ قَالَ كَانَ أَبِي الْحَارِثُ عَلَى أَمْرٍ مِنْ أُمُورِ مَكَّةَ فِي زَمَنِ عُثْمَانَ فَأَقْبَلَ عُثْمَانُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ إِلَى مَكَّةَ فَقَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْحَارِثِ فَاسْتَقْبَلْتُ عُثْمَانَ بِالنُّزُلِ بِقُدَيْدٍ فَاصْطَادَ أَهْلُ الْمَاءِ حَجَلًا فَطَبَخْنَاهُ بِمَاءٍ وَمِلْحٍ فَجَعَلْنَاهُ عُرَاقًا لِلثَّرِيدِ فَقَدَّمْنَاهُ إِلَى عُثْمَانَ وَأَصْحَابِهِ فَأَمْسَكُوا فَقَالَ عُثْمَانُ صَيْدٌ لَمْ أَصْطَدْهُ وَلَمْ آمُرْ بِصَيْدِهِ اصْطَادَهُ قَوْمٌ حِلٌّ فَأَطْعَمُونَاهُ فَمَا بَأْسٌ فَقَالَ عُثْمَانُ مَنْ يَقُولُ فِي هَذَا فَقَالُوا عَلِيٌّ فَبَعَثَ إِلَى عَلِيٍّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَجَاءَ قَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْحَارِثِ فَكَأَنِّي أَنْظُرُ إِلَى عَلِيٍّ حِينَ جَاءَ وَهُوَ يَحُتُّ الْخَبَطَ عَنْ كَفَّيْهِ فَقَالَ لَهُ عُثْمَانُ صَيْدٌ لَمْ نَصْطَدْهُ وَلَمْ نَأْمُرْ بِصَيْدِهِ اصْطَادَهُ قَوْمٌ حِلٌّ فَأَطْعَمُونَاهُ فَمَا بَأْسٌ قَالَ فَغَضِبَ عَلِيٌّ وَقَالَ أَنْشُدُ اللَّهَ رَجُلًا شَهِدَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ أُتِيَ بِقَائِمَةِ حِمَارِ وَحْشٍ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّا قَوْمٌ حُرُمٌ فَأَطْعِمُوهُ أَهْلَ الْحِلِّ قَالَ فَشَهِدَ اثْنَا عَشَرَ رَجُلًا مِنْ أَصْحَابِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ قَالَ عَلِيٌّ أُشْهِدُ اللَّهَ رَجُلًا شَهِدَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ أُتِيَ بِبَيْضِ النَّعَامِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّا قَوْمٌ حُرُمٌ أَطْعِمُوهُ أَهْلَ الْحِلِّ قَالَ فَشَهِدَ دُونَهُمْ مِنْ الْعِدَّةِ مِنْ الِاثْنَيْ عَشَرَ قَالَ فَثَنَى عُثْمَانُ وَرِكَهُ عَنْ الطَّعَامِ فَدَخَلَ رَحْلَهُ وَأَكَلَ ذَلِكَ الطَّعَامَ أَهْلُ الْمَاءِ

Papasakojo mums [Hasyimas] Ar mums [Sulaimanui Ibnu Al Mughirah] iš [Ali Bin Zaido], sakė jis; pasakė [Abdullah Bin Harith Bin Naufal Al Hasyimi]; „Mano tėvas Al Harithas Uthmano laikais buvo Mekos žmonių reikalų administratorius, tada Uthmanas atvyko pas jį į Meką“, – sakė Abdullah Bin Harithas; Su Uthmanu susipažinau nakvynės namuose Kudade. Taigi vietiniai žmonės gaudė putpelių, tada virėme jas su vandeniu ir druska ir virėme mėsos košę, tada patiekėme Uthmanui ir jo draugams, bet jie atsisakė jas valgyti, sakė Uthmanas; „Tai yra žvėriena, bet ne aš jį sumedžiojau ir neįsakiau jo sumedžioti, šis žvėris yra žmonių, nebūnančių ihramo būsenoje, halal medžioklės rezultatas, tada jie pateikia jį mums, ir tai nieko. Tada Uthmanas paklausė; 'Kas gali pasisakyti šiuo klausimu?' Jie atsakė; 'Ali'. Taigi kažkas buvo išsiųstas pasiimti Ali, ir Ali atėjo. Abdullah Bin Harith sakė; tarsi mačiau Ali, kai jis atėjo, purtydamas iš delnų gyvulių maisto likučius, tada Uthmanas jam pasakė: „Mes nemedžiojome žvėrienos ir neįsakėme jo medžioti, bet žvėrieną, kurią sugavo žmonės, kurie buvo halal – ne ihrame – tada jie mums jį padovanojo, taigi, viskas gerai“. Abdullah Bin Harith sakė; taigi [Ali] supyko ir pasakė; „Prisiekiu Allahui prieš ką nors, kas matė, kaip Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam buvo duota laukinio asilo kojelė, tada Rasulullah shallahu“ alaihi wasallahu pasakė: „Iš tiesų, mes esame žmonės, esantys ihrame, todėl duokite maisto žmonėms, kurie yra halal, kurie nėra ihrame“. Abdullah pasakė; tada paliudijo dvylika Alacho pasiuntinio (jam tebūna ramybė ir Alacho palaiminimai) palydovų. tada Ali pasakė; „Liudiju Alachui apie ką nors, kas matė, kaip Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam buvo duotas stručio kiaušinis, tada Rasulullah shallallahu“ alaihi wasallam pasakė: „Iš tiesų, mes esame žmonės, kurie laikosi ihramo, todėl duokite maisto žmonėms, kurie yra halal – kurie nėra ihrame“. Abdullah pasakė; – Tada, be jų, liudijo dvylika žmonių. Abdullah Bin Harith sakė; „Tada Uthmanas nusisuko nuo maisto ir įsėdo į savo transporto priemonę, o maistą suvalgė vietiniai žmonės“.