Menyembelih

Imam Ahmad : 579

حَدَّثَنَا عَبْد اللَّهِ حَدَّثَنَا سُوَيْدُ بْنُ سَعِيدٍ فِي سَنَةِ سِتٍّ وَعِشْرِينَ وَمِائَتَيْنِ حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ خَالِدٍ الزَّنْجِيُّ قَالَ أَبُو عَبْدِ الرَّحْمَنِ قُلْتُ لِسُوَيْدٍ وَلِمَ سُمِّيَ الزَّنْجِيَّ قَالَ كَانَ شَدِيدَ السَّوَادِ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ الْحَارِثِ عَنْ زَيْدِ بْنِ عَلِيِّ بْنِ الْحُسَيْنِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ رَافِعٍ عَنْ عَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَقَفَ بِعَرَفَةَ وَهُوَ مُرْدِفٌ أُسَامَةَ بْنَ زَيْدٍ فَقَالَ هَذَا مَوْقِفٌ وَكُلُّ عَرَفَةَ مَوْقِفٌ ثُمَّ دَفَعَ فَجَعَلَ يَسِيرُ الْعَنَقَ وَالنَّاسُ يَضْرِبُونَ يَمِينًا وَشِمَالًا وَهُوَ يَلْتَفِتُ وَيَقُولُ السَّكِينَةَ أَيُّهَا النَّاسُ السَّكِينَةَ أَيُّهَا النَّاسُ حَتَّى جَاءَ الْمُزْدَلِفَةَ فَجَمَعَ بَيْنَ الصَّلَاتَيْنِ ثُمَّ وَقَفَ بِالْمُزْدَلِفَةِ فَأَرْدَفَ الْفَضْلَ بْنَ عَبَّاسٍ ثُمَّ وَقَفَ عَلَى قُزَحَ فَقَالَ هَذَا الْمَوْقِفُ وَكُلُّ الْمُزْدَلِفَةِ مَوْقِفٌ ثُمَّ دَفَعَ فَجَعَلَ يَسِيرُ الْعَنَقَ وَالنَّاسُ يَضْرِبُونَ يَمِينًا وَشِمَالًا وَهُوَ يَلْتَفِتُ وَيَقُولُ السَّكِينَةَ أَيُّهَا النَّاسُ السَّكِينَةَ أَيُّهَا النَّاسُ فَلَمَّا وَقَفَ عَلَى مُحَسِّرٍ قَرَعَ رَاحِلَتَهُ فَخَبَّتْ بِهِ حَتَّى خَرَجَتْ مِنْ الْوَادِي ثُمَّ سَارَ مَسِيرَتَهُ حَتَّى أَتَى الْجَمْرَةَ ثُمَّ دَخَلَ الْمَنْحَرَ فَقَالَ هَذَا الْمَنْحَرُ وَكُلُّ مِنًى مَنْحَرٌ فَذَكَرَ مِثْلَ حَدِيثِ أَحْمَدَ بْنِ عَبْدَةَ عَنِ الْمُغِيرَةِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ مِثْلَهُ أَوْ نَحْوَهُ

Papasakojo mums Abdullah, papasakojo mums [Suwaid Bin Sa'id] du šimtai dvidešimt šeštais metais, papasakojo mums [musulmonas Bin Khalidas Az Zanji], – sakė Abu Abdurrahmanas; paklausiau Suwaido; – Kodėl jis vadinamas Az Zanji? Jis atsakė; „Kadangi tai per juoda“ – iš [Abdurrahman Bin Ali Harith] iš [Zaid Bin Ali Bin Al Husain] iš [jo tėvo] iš [Ubaidullah Bin Rafi] iš [Ali Bin Abu Talib], kad Allaho pasiuntinys sallallaahu „alaiquallam buvo įvykdytas Aidsfa, tada Zaiduhoje. Jis pasakė: „Tai yra uqufo vieta, o visas Arafas yra ukufo vieta“. Tada jis išėjo ir lėtai ėjo, o žmonės susigrūdo į dešinę ir į kairę, tada jis atsisuko ir pasakė: „Būk ramus, žmogau, būk ramus, žmogau“. Kol atvyko į Muzdalifą, jis sukalbėjo dvi maldas, tada pasiliko Muzdalifoje ir nešė Al Fadlal Bin Abbasą, tada atsistojo prie Kuzaho ir pasakė: „Tai yra sustojimo vieta, o visas muzdalifas yra sustojimo vieta“, tada išėjo ir lėtai ėjo, o žmonės susigrūdę į dešinę ir į kairę, tada jis pasuko žmones, būkite ramūs, būkite ramūs. Taigi, sustojęs Muhasiro slėnyje, jis patraukė savo kupranugario vadeles ir kupranugaris pakluso, kol paliko slėnį, tada tęsė kelionę, kol pasiekė jamaratą – išmetimo vietą, tada atėjo į Al Manharą – gyvulių skerdimo vietą – ir pasakė: „Tai manharas ir visos minas yra manharas“. Tada jis paminėjo hadisą, kuris buvo panašus į Ahmado Bin Abdah hadisą iš Al Mughirah Bin Abdurrahman, tą patį arba kažką panašaus.