Imam Ahmad : 525

حَدَّثَنَا عَبْد اللَّهِ حَدَّثَنِي أَبِي وَأَبُو خَيْثَمَةَ قَالَا حَدَّثَنَا مُعَاوِيَةُ بْنُ عَمْرٍو حَدَّثَنَا زَائِدَةُ عَنْ عَاصِمٍ عَنْ شَقِيقٍ قَالَ لَقِيَ عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَوْفٍ الْوَلِيدَ بْنَ عُقْبَةَ فَقَالَ لَهُ الْوَلِيدُ مَا لِي أَرَاكَ قَدْ جَفَوْتَ أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ عُثْمَانَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ عَبْدُ الرَّحْمَنِ أَبْلِغْهُ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ وَأَمَّا قَوْلُهُ إِنِّي تَخَلَّفْتُ يَوْمَ بَدْرٍ فَإِنِّي كُنْتُ أُمَرِّضُ رُقَيَّةَ بِنْتَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى مَاتَتْ وَقَدْ ضَرَبَ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِسَهْمٍ وَمَنْ ضَرَبَ لَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِسَهْمٍ فَقَدْ شَهِدَ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ بِطُولِهِ إِلَى آخِرِهِ

Papasakojo mums Abdullah, pasakė man, kad mano tėvas ir [Abu Khaitsamah] abu pasakė; Pasakojo mums [Mu'awiyah Bin 'Amru] Sakė mums [Zaidah] iš [Ashim] iš [Syaqiq], jis pasakė; „Abdurrahmanas Bin Aufas susitiko su Al Walid Bin 'Uqbah, tada Al Walidas jam pasakė; „Kas atsitiko, aš mačiau, kad tu šiurkščiai elgėtės su Amiruliu Mukmininu [Uthmanu]? Abdurrahmanas atsakė; „Pasakyk jam“, – tada jis paminėjo haditą, – iš tikrųjų aš buvau paliktas nuo Badro mūšio, nes rūpinausi Ruqayyah, Rasulullah shallahu dukra „alaihi wasallam“, kuri sirgo iki mirties, ir iš tikrųjų Rasulullah shallallahu. fallallahu „alaihi wasallam jam reiškia, kad jis liudijo“. Tada jis paminėjo ilgą hadisą, kol jis buvo baigtas.