Nabi memilih pendapat Abu Bakar tentang tawanan perang badar, namun Allah membenarkan pendapat Umar bin Al-khaththab
Imam Ahmad : 203
حَدَّثَنَا أَبُو نُوحٍ قُرَادٌ أَنْبَأَنَا عِكْرِمَةُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا سِمَاكٌ الْحَنَفِيُّ أَبُو زُمَيْلٍ حَدَّثَنِي ابْنُ عَبَّاسٍ حَدَّثَنِي عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ لَمَّا كَانَ يَوْمُ بَدْرٍ قَالَ نَظَرَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى أَصْحَابِهِ وَهُمْ ثَلَاثُ مِائَةٍ وَنَيِّفٌ وَنَظَرَ إِلَى الْمُشْرِكِينَ فَإِذَا هُمْ أَلْفٌ وَزِيَادَةٌ فَاسْتَقْبَلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْقِبْلَةَ ثُمَّ مَدَّ يَدَيْهِ وَعَلَيْهِ رِدَاؤُهُ وَإِزَارُهُ ثُمَّ قَالَ اللَّهُمَّ أَيْنَ مَا وَعَدْتَنِي اللَّهُمَّ أَنْجِزْ مَا وَعَدْتَنِي اللَّهُمَّ إِنَّكَ إِنْ تُهْلِكْ هَذِهِ الْعِصَابَةَ مِنْ أَهْلِ الْإِسْلَامِ فَلَا تُعْبَدْ فِي الْأَرْضِ أَبَدًا قَالَ فَمَا زَالَ يَسْتَغِيثُ رَبَّهُ عَزَّ وَجَلَّ وَيَدْعُوهُ حَتَّى سَقَطَ رِدَاؤُهُ فَأَتَاهُ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَأَخَذَ رِدَاءَهُ فَرَدَّاهُ ثُمَّ الْتَزَمَهُ مِنْ وَرَائِهِ ثُمَّ قَالَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ كَفَاكَ مُنَاشَدَتُكَ رَبَّكَ فَإِنَّهُ سَيُنْجِزُ لَكَ مَا وَعَدَكَ وَأَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ { إِذْ تَسْتَغِيثُونَ رَبَّكُمْ فَاسْتَجَابَ لَكُمْ أَنِّي مُمِدُّكُمْ بِأَلْفٍ مِنْ الْمَلَائِكَةِ مُرْدِفِينَ } فَلَمَّا كَانَ يَوْمُئِذٍ وَالْتَقَوْا فَهَزَمَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ الْمُشْرِكِينَ فَقُتِلَ مِنْهُمْ سَبْعُونَ رَجُلًا وَأُسِرَ مِنْهُمْ سَبْعُونَ رَجُلًا فَاسْتَشَارَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَبَا بَكْرٍ وَعَلِيًّا وَعُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمْ فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ يَا نَبِيَّ اللَّهِ هَؤُلَاءِ بَنُو الْعَمِّ وَالْعَشِيرَةُ وَالْإِخْوَانُ فَإِنِّي أَرَى أَنْ تَأْخُذَ مِنْهُمْ الْفِدْيَةَ فَيَكُونُ مَا أَخَذْنَا مِنْهُمْ قُوَّةً لَنَا عَلَى الْكُفَّارِ وَعَسَى اللَّهُ أَنْ يَهْدِيَهُمْ فَيَكُونُونَ لَنَا عَضُدًا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا تَرَى يَا ابْنَ الْخَطَّابِ قَالَ قُلْتُ وَاللَّهِ مَا أَرَى مَا رَأَى أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ وَلَكِنِّي أَرَى أَنْ تُمَكِّنَنِي مِنْ فُلَانٍ قَرِيبًا لِعُمَرَ فَأَضْرِبَ عُنُقَهُ وَتُمَكِّنَ عَلِيًّا رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ مِنْ عَقِيلٍ فَيَضْرِبَ عُنُقَهُ وَتُمَكِّنَ حَمْزَةَ مِنْ فُلَانٍ أَخِيهِ فَيَضْرِبَ عُنُقَهُ حَتَّى يَعْلَمَ اللَّهُ أَنَّهُ لَيْسَتْ فِي قُلُوبِنَا هَوَادَةٌ لِلْمُشْرِكِينَ هَؤُلَاءِ صَنَادِيدُهُمْ وَأَئِمَّتُهُمْ وَقَادَتُهُمْ فَهَوِيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا قَالَ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ وَلَمْ يَهْوَ مَا قُلْتُ فَأَخَذَ مِنْهُمْ الْفِدَاءَ فَلَمَّا أَنْ كَانَ مِنْ الْغَدِ قَالَ عُمَرُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ غَدَوْتُ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَإِذَا هُوَ قَاعِدٌ وَأَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ وَإِذَا هُمَا يَبْكِيَانِ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَخْبِرْنِي مَاذَا يُبْكِيكَ أَنْتَ وَصَاحِبَكَ فَإِنْ وَجَدْتُ بُكَاءً بَكَيْتُ وَإِنْ لَمْ أَجِدْ بُكَاءً تَبَاكَيْتُ لِبُكَائِكُمَا قَالَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الَّذِي عَرَضَ عَلَيَّ أَصْحَابُكَ مِنْ الْفِدَاءِ لَقَدْ عُرِضَ عَلَيَّ عَذَابُكُمْ أَدْنَى مِنْ هَذِهِ الشَّجَرَةِ لِشَجَرَةٍ قَرِيبَةٍ وَأَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ { مَا كَانَ لِنَبِيٍّ أَنْ يَكُونَ لَهُ أَسْرَى حَتَّى يُثْخِنَ فِي الْأَرْضِ إِلَى قَوْلِهِ لَوْلَا كِتَابٌ مِنْ اللَّهِ سَبَقَ لَمَسَّكُمْ فِيمَا أَخَذْتُمْ } مِنْ الْفِدَاءِ ثُمَّ أُحِلَّ لَهُمْ الْغَنَائِمُ فَلَمَّا كَانَ يَوْمُ أُحُدٍ مِنْ الْعَامِ الْمُقْبِلِ عُوقِبُوا بِمَا صَنَعُوا يَوْمَ بَدْرٍ مِنْ أَخْذِهِمْ الْفِدَاءَ فَقُتِلَ مِنْهُمْ سَبْعُونَ وَفَرَّ أَصْحَابُ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَكُسِرَتْ رَبَاعِيَتُهُ وَهُشِمَتْ الْبَيْضَةُ عَلَى رَأْسِهِ وَسَالَ الدَّمُ عَلَى وَجْهِهِ وَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى { أَوَلَمَّا أَصَابَتْكُمْ مُصِيبَةٌ قَدْ أَصَبْتُمْ مِثْلَيْهَا } الْآيَةَ بِأَخْذِكُمْ الْفِدَاءَ
Sakė mums [Abu Nuh Quradl] pasakė mums [Ikrimah Bin 'Ammar] pasakė mums [Žiūrėkite Al Hanafi Abu Zumail] Sakė man [Ibnu Abbas] Sakė man [Umar Bin Al Khaththab], sakė jis; „Kai įvyko Badro mūšis“, – sakė Umaras; 'Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam pažvelgė į savo bendražygius ir jų buvo trys šimtai penkiasdešimt žmonių, tada pažvelgė į mushrikus ir jų buvo daugiau nei tūkstantis, tada pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam atsisuko į Qiblą, tada iškėlė abi rankas ir jis apsivilko savo skarą, Allah ir sarongą, o tada jis pažadėjai: Parodyk man, ką man pažadėjai, Dieve, jei sunaikinsi šią nedidelę musulmonų grupę, tu nebūsi garbinamas šioje žemėje amžinai“. Umaras pasakė; Taigi Pranašas toliau prašė savo Viešpaties pagalbos ir meldėsi Jo, kol jo skara nukrito, tada Abu Bakras priėjo prie jo, paėmė skarą ir grąžino, tada palydėjo jį iš nugaros ir pasakė: 'O Nabiyullah, tavo skundo tavo rabui pakanka, nes Jis tau duos tai, kas tau buvo pažadėta', tada Alachas atskleidė; ' -Atmink,- kai prašei savo Viešpaties pagalbos, tada Jis tau leido: 'Iš tiesų, aš atnešiu tau pastiprinimą su tūkstančiu angelų, kurie ateis iš eilės'. -QS Al Anfal 9 eilutė-. Taigi, kai atėjo ta diena ir dvi armijos susitiko, Alachas sunaikino politeistus taip, kad septyniasdešimt jų žuvo, o septyniasdešimt kareivių pateko į nelaisvę, tada Allaho pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam konsultavosi su Abu Bakru, Ali ir Umaru. Abu Bakras pasakė; „O Nabiyullah, jie yra dėdės vaikai, artimi giminaičiai ir vis dar giminaičiai, todėl manau, kad turėtumėte atimti iš jų išpirkos turtą, o tai, ką mes iš jų paimame, taps mūsų stiprybe susidurti su netikinčiaisiais, tikėkimės, kad Alachas duos jiems nurodymų, kad jie taptų mūsų rėmėjais“. tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam paklausė: 'Ką tu galvoji, o Ibnul Khaththabai?' Umaras atsakė; 'Aš pasakiau; „Dieve, aš neturiu tos pačios nuomonės kaip Abu Bakras, bet aš laikausi nuomonės, kad tu atidavėte man visus Umaro giminaičius, kad nukirsčiau jam kaklą, o Aqilą atidavėte Ali, kad jis nupjautų kaklą, ir tiek daug Hamzos brolio atidavėte Hamzai, kad Dievas nukirstų jam kaklą. politeistai, jie yra jų garbūs asmenys, vyresnieji ir vadovai. Tačiau Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam buvo linkęs į Abu Bakro, o ne į mano nuomonę“. Tada jis paėmė iš jų išpirką, o kitą dieną Umaras pasakė; „Ryte atėjau pas Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam ir staiga jis su Abu Bakru atsisėdo ir abu verkė, todėl aš paklausiau; „O Alacho Pasiuntiniu, pasakyk man, kas tave ir tavo draugą verčia verkti, jei galėčiau verkti, aš verkčiau, o jei negalėčiau verkti, verkčiau, verkčiau pati, nes jūs abu verkiate“. Umaras pasakė; 'Tuomet pranašas sallallaahu'alaihi wasallam atsakė: 'Jūsų bendražygių pasiūlyta nuomonė išpirkos pavidalu, iš tikrųjų man buvo parodyta, kad tavo siska yra arčiau nei artimiausias medis' ir Alachas pasiuntė savo žodį: 'Pranašui nedera turėti kalinių, kol jis negali paralyžiuoti savo priešų'. 67-, iki Jo žodžio; „Tikrai patirsite dideles kančias dėl paimtos išpirkos“ (QS Al Anfal 68 eilutė). būtent išpirka, tada jiems buvo įteisintas ganimos lobis – karo grobis – taigi, kai Uhudo mūšis įvyko 1 m. Tada jie buvo nubausti už tai, ką jie padarė Badro mūšyje, imdami išpirkas, todėl septyniasdešimt jų žuvo, o mūšio metu pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam' bendražygiai pabėgo nuo jo, todėl jam lūžo du krūminiai dantys, plyšo kakta ir kraujas tekėjo jo veidu. Uhudo mūšyje – net jei tu padarei dvigubą pralaimėjimą savo priešams – Badro mūšyje “ – QS Ali Imran 165 eilutė – į Jo žodžius: „Iš tiesų, Alachas turi galią viskam“. -QS Ali Imran 165 eilutė, nes paėmėte išpirką.