Larangan mendahului kehendak Allah dalam ampunan: Kisah dua orang Bani Israil

Imam Muslim : 4753

حَدَّثَنَا سُوَيْدُ بْنُ سَعِيدٍ عَنْ مُعْتَمِرِ بْنِ سُلَيْمَانَ عَنْ أَبِيهِ حَدَّثَنَا أَبُو عِمْرَانَ الْجَوْنِيُّ عَنْ جُنْدَبٍ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَدَّثَ أَنَّ رَجُلًا قَالَ وَاللَّهِ لَا يَغْفِرُ اللَّهُ لِفُلَانٍ وَإِنَّ اللَّهَ تَعَالَى قَالَ مَنْ ذَا الَّذِي يَتَأَلَّى عَلَيَّ أَنْ لَا أَغْفِرَ لِفُلَانٍ فَإِنِّي قَدْ غَفَرْتُ لِفُلَانٍ وَأَحْبَطْتُ عَمَلَكَ أَوْ كَمَا قَالَ

Mums [Suwaid bin Sa'id] papasakojo iš [Mu'tamir bin Sulaiman] iš [jo tėvo]; Mums [Abu 'Imran Al Jauni] iš [Jundab] papasakojo, kad Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakojo: „Kartą buvo kažkas, kuris pasakė: „Prisiekiu Alachu, Alachas neatleis tam ir anam“. Tuo tarpu Alachas sako: „Kas išdidžiai prisiekia Mano vardu, kad Aš neatleisiu tam ir anam? Žinokite, iš tiesų Aš atleidau tam ir anam ir nusprendžiau jūsų darbus“. Maždaug taip sakė Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam.