Asma' binti Abu Bakar mengurus kuda dan keperluan Zubair, serta memikul biji kurma dari kebun sejauh tiga mil

Imam Bukhari : 4823

حَدَّثَنَا مَحْمُودٌ حَدَّثَنَا أَبُو أُسَامَةَ حَدَّثَنَا هِشَامٌ قَالَ أَخْبَرَنِي أَبِي عَنْ أَسْمَاءَ بِنْتِ أَبِي بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَتْتَزَوَّجَنِي الزُّبَيْرُ وَمَا لَهُ فِي الْأَرْضِ مِنْ مَالٍ وَلَا مَمْلُوكٍ وَلَا شَيْءٍ غَيْرَ نَاضِحٍ وَغَيْرَ فَرَسِهِ فَكُنْتُ أَعْلِفُ فَرَسَهُ وَأَسْتَقِي الْمَاءَ وَأَخْرِزُ غَرْبَهُ وَأَعْجِنُ وَلَمْ أَكُنْ أُحْسِنُ أَخْبِزُ وَكَانَ يَخْبِزُ جَارَاتٌ لِي مِنْ الْأَنْصَارِ وَكُنَّ نِسْوَةَ صِدْقٍ وَكُنْتُ أَنْقُلُ النَّوَى مِنْ أَرْضِ الزُّبَيْرِ الَّتِي أَقْطَعَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى رَأْسِي وَهِيَ مِنِّي عَلَى ثُلُثَيْ فَرْسَخٍ فَجِئْتُ يَوْمًا وَالنَّوَى عَلَى رَأْسِي فَلَقِيتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمَعَهُ نَفَرٌ مِنْ الْأَنْصَارِ فَدَعَانِي ثُمَّ قَالَ إِخْ إِخْ لِيَحْمِلَنِي خَلْفَهُ فَاسْتَحْيَيْتُ أَنْ أَسِيرَ مَعَ الرِّجَالِ وَذَكَرْتُ الزُّبَيْرَ وَغَيْرَتَهُ وَكَانَ أَغْيَرَ النَّاسِ فَعَرَفَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنِّي قَدْ اسْتَحْيَيْتُ فَمَضَى فَجِئْتُ الزُّبَيْرَ فَقُلْتُ لَقِيَنِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعَلَى رَأْسِي النَّوَى وَمَعَهُ نَفَرٌ مِنْ أَصْحَابِهِ فَأَنَاخَ لِأَرْكَبَ فَاسْتَحْيَيْتُ مِنْهُ وَعَرَفْتُ غَيْرَتَكَ فَقَالَ وَاللَّهِ لَحَمْلُكِ النَّوَى كَانَ أَشَدَّ عَلَيَّ مِنْ رُكُوبِكِ مَعَهُ قَالَتْ حَتَّى أَرْسَلَ إِلَيَّ أَبُو بَكْرٍ بَعْدَ ذَلِكَ بِخَادِمٍ تَكْفِينِي سِيَاسَةَ الْفَرَسِ فَكَأَنَّمَا أَعْتَقَنِي

[Mahmudas] mums pasakė, [Abu Usamah] mums pasakė, [Hishamas] mums pasakė; [Mano tėvas] man pasakė iš [Asma` bint Abu Bakr radliallahu 'anhuma], ji pasakė; Az Zubair bin Awwam mane vedė. Tuo metu jis neturėjo nei turto, nei vergų, ir nieko neturėjo, išskyrus laistytuvą ir arklį. Taigi aš buvau tas, kuris maitino ir girdė jo arklį, siuvo jo kibirą ir kepė tešlą duonai. Nors nebuvau žmogus, kuris gerai kepė duoną. Todėl mano kaimynai iš ansarų buvo tie, kurie kepė duoną. Aš perkėliau datulių sėklų iš Az Zubair sodo, kurį jam paskyrė Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) ant mano galvos. Žemė buvo iš manęs už du trečdalius Farsakhos. Vieną dieną atėjau, kai datulių sėklos buvo ant mano galvos. Tada sutikau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, kuris buvo su keliais ansarų žmonėmis. Tada jis mane paskambino ir pasakė: „Ei, ei, matyt, jis nori mane pasodinti į transporto priemonę, važiuojančią iš paskos. Tačiau man buvo gėda vaikščioti su vyrais ir prisiminiau Az Zubairo pavydą – jis buvo pats pavydžiausias žmogus. Taigi, Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam žinojo, kad man gėda, todėl išėjo. Po to nuėjau pas Az Zubairą ir pasakiau: „Rasulullah sallallahu 'alaihi wasallam sutiko mane, kai ant mano galvos buvo datulių sėklų. Tuo tarpu jis buvo su keliais ansarais, todėl pakvietė mane važiuoti transporto priemone, bet man buvo gėda ir taip pat žinojau apie tavo pavydą.“ Taigi Az Zubairas tarė: „Prisiekiu Alachu, man geriau, kad tu nešiojiesi datulių sėklas, nei važiuoji transporto priemone su juo.“ Galiausiai Abu Bakras atsiuntė khadimą, kuris galėtų atlikti mano darbą, kad prižiūrėtų arklius. Ir atrodė, lyg jis būtų mane išlaisvinęs.