Hukum peminum khamer adalah cambuk, jika terus berulang, bunuh

Imam Muslim : 3220

و حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَزُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ وَعَلِيُّ بْنُ حُجْرٍ قَالُوا حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ وَهُوَ ابْنُ عُلَيَّةَ عَنْ ابْنِ أَبِي عَرُوبَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ الدَّانَاجِ ح و حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ الْحَنْظَلِيُّ وَاللَّفْظُ لَهُ أَخْبَرَنَا يَحْيَى بْنُ حَمَّادٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ الْمُخْتَارِ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ فَيْرُوزَ مَوْلَى ابْنِ عَامِرٍ الدَّانَاجِ حَدَّثَنَا حُضَيْنُ بْنُ الْمُنْذِرِ أَبُو سَاسَانَ قَالَ شَهِدْتُ عُثْمَانَ بْنَ عَفَّانَ وَأُتِيَ بِالْوَلِيدِ قَدْ صَلَّى الصُّبْحَ رَكْعَتَيْنِ ثُمَّ قَالَ أَزِيدُكُمْ فَشَهِدَ عَلَيْهِ رَجُلَانِ أَحَدُهُمَا حُمْرَانُ أَنَّهُ شَرِبَ الْخَمْرَ وَشَهِدَ آخَرُ أَنَّهُ رَآهُ يَتَقَيَّأُ فَقَالَ عُثْمَانُ إِنَّهُ لَمْ يَتَقَيَّأْ حَتَّى شَرِبَهَا فَقَالَ يَا عَلِيُّ قُمْ فَاجْلِدْهُ فَقَالَ عَلِيٌّ قُمْ يَا حَسَنُ فَاجْلِدْهُ فَقَالَ الْحَسَنُ وَلِّ حَارَّهَا مَنْ تَوَلَّى قَارَّهَا فَكَأَنَّهُ وَجَدَ عَلَيْهِ فَقَالَ يَا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ جَعْفَرٍ قُمْ فَاجْلِدْهُ فَجَلَدَهُ وَعَلِيٌّ يَعُدُّ حَتَّى بَلَغَ أَرْبَعِينَ فَقَالَ أَمْسِكْ ثُمَّ قَالَ جَلَدَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْبَعِينَ وَجَلَدَ أَبُو بَكْرٍ أَرْبَعِينَ وَعُمَرُ ثَمَانِينَ وَكُلٌّ سُنَّةٌ وَهَذَا أَحَبُّ إِلَيَّ زَادَ عَلِيُّ بْنُ حُجْرٍ فِي رِوَايَتِهِ قَالَ إِسْمَعِيلُ وَقَدْ سَمِعْتُ حَدِيثَ الدَّانَاجِ مِنْهُ فَلَمْ أَحْفَظْهُ

Mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah], [Zuhair bin Harb] ir [Ali bin Hujr] buvo pasakyta; jie sakė; mums [Isma'il] – būtent Ibn Ulayyah – pasakė [Ibn Abu 'Arubah] iš [Abdullah Ad Danaj]. – kitaip tariant – mums pasakė [Ishaq bin Ibrahim Al Hanzhali], būdamas jo lafadz, pasakė mums [Yahya bin Hammad] mums pasakė [Abdul Aziz bin Mukhtar] mums pasakė [Abdullah bin Fairuz], buvęs Ibn 'Amir Ad Dannaj vergas, mums pasakė [Hudlain bin Mundzir Abu Sasan] jis sakė: „Kartą mačiau Al Walidą susiduriantį su 'Uthman bin Affan, atlikus dvi rytinės maldos rak'ah, Uthmanas paklausė: „Ar galiu tau kai ką pridurti?“ Du vyrai buvo jo veiksmų liudininkai, vienas iš jų buvo Humranas, kuris pats gėrė chamerą, o kitas paliudijo matęs Al-Validą vemiantį – išgėręs chamero –“. Tada Usmanas tarė: „Jis nevems, nebent išgers chamero“. Po to Usmanas tarė Ali: „O Ali, kelkis ir sumuš Al-Validą“. [Ali] taip pat tarė Hasanui: „O Hasanai, kelkis ir sumuš Al-Validą“. Tada Hasanas tarė: „Būtų geriau, jei šio plakimo įvykdymą perduotume kalifui Usmanui ir jo pareigūnams“. Galiausiai jis tarė Abdullah bin Dža'farui: „O Abdullah, kelkis ir sumuš Al-Validą“. Po to Abdullah bin Dža'faras jį sumušė, kol Ali jį skaičiavo. Kai plakimas pasiekė keturiasdešimt, Ali sušuko: „Sustok!“. Tada jis pasakė: „Anksčiau Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam keturiasdešimt kartų plakė vyno gėrėjus, Abu Bakr taip pat padarė tą patį, o Umar bin Khattab buvo plakamas aštuoniasdešimt kartų. Tiesą sakant, visa tai yra sunna – kada nors daroma – ir tai aš labiau mėgstu“. [Ali bin Hujr] savo pasakojime pridūrė: „[Ismail] pasakė: „Iš tiesų, aš girdėjau iš jo Ad Dannaj hadisą, bet aš jo neįsimenu“.