Rasulullah menyuruh mencambuk atau mendera pezina yang belum pernah menikah itu seratus kali dan diasingkan selama satu tahun
Imam Muslim : 3210
حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا لَيْثٌ ح و حَدَّثَنَاه مُحَمَّدُ بْنُ رُمْحٍ أَخْبَرَنَا اللَّيْثُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ بْنِ مَسْعُودٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ وَزَيْدِ بْنِ خَالِدٍ الْجُهَنِيِّ أَنَّهُمَا قَالَا إِنَّ رَجُلًا مِنْ الْأَعْرَابِ أَتَى رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَنْشُدُكَ اللَّهَ إِلَّا قَضَيْتَ لِي بِكِتَابِ اللَّهِ فَقَالَ الْخَصْمُ الْآخَرُ وَهُوَ أَفْقَهُ مِنْهُ نَعَمْ فَاقْضِ بَيْنَنَا بِكِتَابِ اللَّهِ وَأْذَنْ لِي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قُلْ قَالَ إِنَّ ابْنِي كَانَ عَسِيفًا عَلَى هَذَا فَزَنَى بِامْرَأَتِهِ وَإِنِّي أُخْبِرْتُ أَنَّ عَلَى ابْنِي الرَّجْمَ فَافْتَدَيْتُ مِنْهُ بِمِائَةِ شَاةٍ وَوَلِيدَةٍ فَسَأَلْتُ أَهْلَ الْعِلْمِ فَأَخْبَرُونِي أَنَّمَا عَلَى ابْنِي جَلْدُ مِائَةٍ وَتَغْرِيبُ عَامٍ وَأَنَّ عَلَى امْرَأَةِ هَذَا الرَّجْمَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَأَقْضِيَنَّ بَيْنَكُمَا بِكِتَابِ اللَّهِ الْوَلِيدَةُ وَالْغَنَمُ رَدٌّ وَعَلَى ابْنِكَ جَلْدُ مِائَةٍ وَتَغْرِيبُ عَامٍ وَاغْدُ يَا أُنَيْسُ إِلَى امْرَأَةِ هَذَا فَإِنْ اعْتَرَفَتْ فَارْجُمْهَا قَالَ فَغَدَا عَلَيْهَا فَاعْتَرَفَتْ فَأَمَرَ بِهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَرُجِمَتْ و حَدَّثَنَا أَبُو الطَّاهِرِ وَحَرْمَلَةُ قَالَا أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي يُونُسُ ح و حَدَّثَنِي عَمْرٌو النَّاقِدُ حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ بْنِ سَعْدٍ حَدَّثَنَا أَبِي عَنْ صَالِحٍ ح و حَدَّثَنَا عَبْدُ بْنُ حُمَيْدٍ أَخْبَرَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ عَنْ مَعْمَرٍ كُلُّهُمْ عَنْ الزُّهْرِيِّ بِهَذَا الْإِسْنَادِ نَحْوَهُ
Mums pasakė [Qutaibah bin Sa'id] mums pasakė [Laits]. Kitaip tariant, mums buvo pasakyta, kad [Muhammad bin Rumh] pranešė mums [Laits] iš [Ibn Shihab], iš ['Ubaidullah bin Abdullah bin 'Utbah bin Mas'ud], iš [Abu Hurairah] ir [Zaid bin Khalid Al Juhani], kad abu jie sakė: „Vienas kaimo vyras atėjo pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir tarė: „O Rasulullah, prašau tavęs prisiekti Alacho vardu, kad nebausi manęs kitaip, kaip tik pagal Alacho Knygą“. Vyras prabilo – ir jis buvo protingesnis už pirmąjį – „Taip, teisingai, išspręskite mūsų bylą pagal Alacho Knygą ir leiskite man kalbėti pirmam“. Taigi Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Sakyk“. Jis pasakė: „Mano sūnus dirba samdiniu pas šį vyrą, o tada jis apkaltino mano sūnų svetimavimu su jo žmona. Iš tiesų, aš žinau, kad mano sūnus turėtų būti nubaustas užmėtant akmenimis, todėl išpirkau jį šimtu ožkų ir verge. Tada paklausiau mokslininkų, jie pasakė, kad mano sūnus turėtų būti nubaustas šimtą kartų plakimu ir ištremtas metams, o moteris gaus užmėtymo akmenimis bausmę.“ Taigi Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, aš jums abiem paskirsiu bausmę pagal Alacho Knygą: vergas ir ožka bus sugrąžinti, o jūsų sūnus turėtų būti šimtą kartų plakamas ir ištremtas metams. O Unais, rytoj ryte eikite pas šio vyro žmoną ir patikrinkite, ar ji tikrai svetimavo. Jei ji prisipažins svetimavusi, užmėtykite ją akmenimis.“ Abu Hurairah pasakė: „Ryte Unais apžiūrėjo moterį ir paaiškėjo, kad ji prisipažino svetimavusi, todėl Alacho Pasiuntinys (sallallaahu) „alaihi wasallam“ įsakė ją užmėtyti akmenimis, ir galiausiai ji buvo užmėtyta akmenimis“. Ir mums [Abu At Thahir] buvo pasakyta, ir [Harmalah] abu sakė; mus informavo [Ibn Wahb] informavo mane [Yunus]. – kitoje eilutėje teigiama – man pasakė [Amru An Naqid] mums pasakė [Ya'qub bin Ibrahim bin Sa'd] mums papasakojo [mano tėvui] iš [Salih]. – kitaip teigiama – mums pasakė [Abd bin Humaid] mums papasakojo [Abdurrazaq] iš [Ma'mar] viską nuo [Az Zuhri] su tokiu isnadu“.