Pembunuh dan yang terbunuh sama-sama di neraka bila keduanya sama-sama berniat membunuh, dan Nabi menganjurkan wali korban memaafkan

Imam Muslim : 3181

حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُعَاذٍ الْعَنْبَرِيُّ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا أَبُو يُونُسَ عَنْ سِمَاكِ بْنِ حَرْبٍ أَنَّ عَلْقَمَةَ بْنَ وَائِلٍ حَدَّثَهُ أَنَّ أَبَاهُ حَدَّثَهُ قَالَ إِنِّي لَقَاعِدٌ مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذْ جَاءَ رَجُلٌ يَقُودُ آخَرَ بِنِسْعَةٍ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَذَا قَتَلَ أَخِي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَقَتَلْتَهُ فَقَالَ إِنَّهُ لَوْ لَمْ يَعْتَرِفْ أَقَمْتُ عَلَيْهِ الْبَيِّنَةَ قَالَ نَعَمْ قَتَلْتَهُ قَالَ كَيْفَ قَتَلْتَهُ قَالَ كُنْتُ أَنَا وَهُوَ نَخْتَبِطُ مِنْ شَجَرَةٍ فَسَبَّنِي فَأَغْضَبَنِي فَضَرَبْتُهُ بِالْفَأْسِ عَلَى قَرْنِهِ فَقَتَلْتُهُ فَقَالَ لَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَلْ لَكَ مِنْ شَيْءٍ تُؤَدِّيهِ عَنْ نَفْسِكَ قَالَ مَا لِي مَالٌ إِلَّا كِسَائِي وَفَأْسِي قَالَ فَتَرَى قَوْمَكَ يَشْتَرُونَكَ قَالَ أَنَا أَهْوَنُ عَلَى قَوْمِي مِنْ ذَاكَ فَرَمَى إِلَيْهِ بِنِسْعَتِهِ وَقَالَ دُونَكَ صَاحِبَكَ فَانْطَلَقَ بِهِ الرَّجُلُ فَلَمَّا وَلَّى قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنْ قَتَلَهُ فَهُوَ مِثْلُهُ فَرَجَعَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّهُ بَلَغَنِي أَنَّكَ قُلْتَ إِنْ قَتَلَهُ فَهُوَ مِثْلُهُ وَأَخَذْتُهُ بِأَمْرِكَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَا تُرِيدُ أَنْ يَبُوءَ بِإِثْمِكَ وَإِثْمِ صَاحِبِكَ قَالَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ لَعَلَّهُ قَالَ بَلَى قَالَ فَإِنَّ ذَاكَ كَذَاكَ قَالَ فَرَمَى بِنِسْعَتِهِ وَخَلَّى سَبِيلَهُ

Mums [Ubaidullah bin Mu'adz Al 'Anbari] pasakė, kad [mano tėvas] mums [Abu Junusas] iš [Simak bin Harbo] pasakė, kad [Alqamah bin Wa`il] jam pasakė, kad [jo tėvas] kartą jam pasakė: „Kai sėdėjau su Pranašu (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė), staiga vienas vyras priėjo, virve patempdamas kitą žmogų ir tarė: „O Pranašai (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė), šis žmogus nužudė mano brolį!“ Pranašai (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė) paklausė jo: „Ar tiesa, kad jūs jį nužudėte?“ Vyras, kuris jį pagrobė, atsakė: „Iš tiesų, jei jis neprisipažins, aš pateiksiu įrodymų, ką jis padarė.“ Žmogus, kuris jį nužudė, atsakė: „Taip, aš jį nužudžiau“. Jis vėl paklausė: „Kodėl jūs jį nužudėte?“ Jis atsakė: „Kai mudu skynėme lapus nuo medžio, jis mane keikė ir pykino, kol trenkiau jam kirviu į kaklą ir nužudžiau.“ Pranašas (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė) jam tarė: „Ar turi kuo nors išpirkti savo turtą?“ Jis atsakė: „Aš neturiu jokio turto, išskyrus kirvį ir drabužius ant savo kūno.“ Jis tarė: „Pagalvok dar kartą, galbūt tavo žmonės nori tave nupirkti?“ Jis atsakė: „Aš esu pats niekingiausias žmogus savo žmonių akyse.“ Tada jis numetė virvę, kuria jis buvo surištas, ir tarė: „Tada viskas priklauso nuo tavo draugo.“ Tada vyras, kuris apie tai pranešė, išėjo su asmeniu, kuris nužudė jo brolį. Jam išėjus, Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas) tarė: „Jei jis jį nužudys, tai jis bus toks pat kaip žudikas.“ Tada vyras sugrįžo ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, man tikrai atėjo į galvą, kad pasakei: „Jei jis jį nužudė, ar tai reiškia, kad jis yra tas pats – žudikas –? Nors aš tai padariau tavo įsakymu?“ Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Ar nenori, kad jis prisiimtų tavo ir tavo brolio nuodėmes?“ Jis atsakė: „O Alacho Pasiuntiny, – regis, jis atsakė, – žinoma.“ Jis pasakė: „Tas veiksmas yra tas pats.“ „Alqamos tėvas tarė: „Galiausiai vyras numetė virvę, kuria buvo surištas žudikas, ir paleido jį.“