Menebus bagian sekutu dengan taksiran yang adil tanpa kecurangan, dan hanya bila pemerdeka itu mampu
Imam Muslim : 3150
و حَدَّثَنَا عَمْرٌو النَّاقِدُ وَابْنُ أَبِي عُمَرَ كِلَاهُمَا عَنْ ابْنِ عُيَيْنَةَ قَالَ ابْنُ أَبِي عُمَرَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ عَمْرٍو عَنْ سَالِمِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ أَبِيهِ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ أَعْتَقَ عَبْدًا بَيْنَهُ وَبَيْنَ آخَرَ قُوِّمَ عَلَيْهِ فِي مَالِهِ قِيمَةَ عَدْلٍ لَا وَكْسَ وَلَا شَطَطَ ثُمَّ عَتَقَ عَلَيْهِ فِي مَالِهِ إِنْ كَانَ مُوسِرًا
Mums ['Amru An Naqid] ir [Ibn Abu Umar] buvo pasakyta iš [Ibn 'Uyainah], [Ibn Abu Umar] sakė; mums [Sufyan bin 'Uyainah] iš ['Amru], iš [Salim bin Abdullah], iš [jo tėvo] pasakė, kad Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Kas išlaisvina vergą, kurį valdo kartu su kitu asmeniu, jis turi sąžiningai sumokėti jo dalį savo partneriui, jis neturi apgaudinėti ir negali daryti neteisybės, o tada jis išlaisvina jį su jo turtu, jei gali“.