Jual beli unta Jabir dengan syarat menungganginya hingga Madinah

Imam Muslim : 2998

حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَإِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ وَاللَّفْظُ لِعُثْمَانَ قَالَ إِسْحَقُ أَخْبَرَنَا وَقَالَ عُثْمَانُ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ مُغِيرَةَ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ غَزَوْتُ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَتَلَاحَقَ بِي وَتَحْتِي نَاضِحٌ لِي قَدْ أَعْيَا وَلَا يَكَادُ يَسِيرُ قَالَ فَقَالَ لِي مَا لِبَعِيرِكَ قَالَ قُلْتُ عَلِيلٌ قَالَ فَتَخَلَّفَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَزَجَرَهُ وَدَعَا لَهُ فَمَا زَالَ بَيْنَ يَدَيْ الْإِبِلِ قُدَّامَهَا يَسِيرُ قَالَ فَقَالَ لِي كَيْفَ تَرَى بَعِيرَكَ قَالَ قُلْتُ بِخَيْرٍ قَدْ أَصَابَتْهُ بَرَكَتُكَ قَالَ أَفَتَبِيعُنِيهِ فَاسْتَحْيَيْتُ وَلَمْ يَكُنْ لَنَا نَاضِحٌ غَيْرُهُ قَالَ فَقُلْتُ نَعَمْ فَبِعْتُهُ إِيَّاهُ عَلَى أَنَّ لِي فَقَارَ ظَهْرِهِ حَتَّى أَبْلُغَ الْمَدِينَةَ قَالَ فَقُلْتُ لَهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي عَرُوسٌ فَاسْتَأْذَنْتُهُ فَأَذِنَ لِي فَتَقَدَّمْتُ النَّاسَ إِلَى الْمَدِينَةِ حَتَّى انْتَهَيْتُ فَلَقِيَنِي خَالِي فَسَأَلَنِي عَنْ الْبَعِيرِ فَأَخْبَرْتُهُ بِمَا صَنَعْتُ فِيهِ فَلَامَنِي فِيهِ قَالَ وَقَدْ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لِي حِينَ اسْتَأْذَنْتُهُ مَا تَزَوَّجْتَ أَبِكْرًا أَمْ ثَيِّبًا فَقُلْتُ لَهُ تَزَوَّجْتُ ثَيِّبًا قَالَ أَفَلَا تَزَوَّجْتَ بِكْرًا تُلَاعِبُكَ وَتُلَاعِبُهَا فَقُلْتُ لَهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ تُوُفِّيَ وَالِدِي أَوْ اسْتُشْهِدَ وَلِي أَخَوَاتٌ صِغَارٌ فَكَرِهْتُ أَنْ أَتَزَوَّجَ إِلَيْهِنَّ مِثْلَهُنَّ فَلَا تُؤَدِّبُهُنَّ وَلَا تَقُومُ عَلَيْهِنَّ فَتَزَوَّجْتُ ثَيِّبًا لِتَقُومَ عَلَيْهِنَّ وَتُؤَدِّبَهُنَّ قَالَ فَلَمَّا قَدِمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَدِينَةَ غَدَوْتُ إِلَيْهِ بِالْبَعِيرِ فَأَعْطَانِي ثَمَنَهُ وَرَدَّهُ عَلَيَّ حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ سَالِمِ بْنِ أَبِي الْجَعْدِ عَنْ جَابِرٍ قَالَ أَقْبَلْنَا مِنْ مَكَّةَ إِلَى الْمَدِينَةِ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاعْتَلَّ جَمَلِي وَسَاقَ الْحَدِيثَ بِقِصَّتِهِ وَفِيهِ ثُمَّ قَالَ لِي بِعْنِي جَمَلَكَ هَذَا قَالَ قُلْتُ لَا بَلْ هُوَ لَكَ قَالَ لَا بَلْ بِعْنِيهِ قَالَ قُلْتُ لَا بَلْ هُوَ لَكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ لَا بَلْ بِعْنِيهِ قَالَ قُلْتُ فَإِنَّ لِرَجُلٍ عَلَيَّ أُوقِيَّةَ ذَهَبٍ فَهُوَ لَكَ بِهَا قَالَ قَدْ أَخَذْتُهُ فَتَبَلَّغْ عَلَيْهِ إِلَى الْمَدِينَةِ قَالَ فَلَمَّا قَدِمْتُ الْمَدِينَةَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِبِلَالٍ أَعْطِهِ أُوقِيَّةً مِنْ ذَهَبٍ وَزِدْهُ قَالَ فَأَعْطَانِي أُوقِيَّةً مِنْ ذَهَبٍ وَزَادَنِي قِيرَاطًا قَالَ فَقُلْتُ لَا تُفَارِقُنِي زِيَادَةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَكَانَ فِي كِيسٍ لِي فَأَخَذَهُ أَهْلُ الشَّامِ يَوْمَ الْحَرَّةِ حَدَّثَنَا أَبُو كَامِلٍ الْجَحْدَرِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَاحِدِ بْنُ زِيَادٍ حَدَّثَنَا الْجُرَيْرِيُّ عَنْ أَبِي نَضْرَةَ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ كُنَّا مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ فَتَخَلَّفَ نَاضِحِي وَسَاقَ الْحَدِيثَ وَقَالَ فِيهِ فَنَخَسَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ قَالَ لِي ارْكَبْ بِاسْمِ اللَّهِ وَزَادَ أَيْضًا قَالَ فَمَا زَالَ يَزِيدُنِي وَيَقُولُ وَاللَّهُ يَغْفِرُ لَكَ

Mums [Uthmanas bin Abu Syaibah] ir [Ishaqas bin Ibrahimas] pasakė, ir tai yra Uthmano pareiškimas. [Ishaqas] pasakė; mus informavo, ir [Uthmanas] pasakė; mums [Jarir] pasakė iš [Mughirah] iš [Ash Sya'bi] iš [Jabir bin Abdullah], jis pasakė: „Kai kovojau su Alacho Pasiuntiniu (SAW) 'alaihi wasallam), jis sutiko mane, kai jojau ant savo kupranugario, kuris buvo pavargęs ir vos galėjo paeiti. Po to jis manęs paklausė: „Kas negerai su tavo kupranugariu, o Džabirai?“ Aš atsakiau: „Aš sergu, o Alacho Pasiuntiny“. Tada jis atsitraukė, trypė ant žemės ir meldėsi už mano kupranugarį. Po to mano kupranugaris visada ėjo priekyje. Pranašas (SAW) 'alaihi wasallam vėl paklausė: „Kaip dabar matai savo kupranugarį, o Džabirai?“ Aš atsakiau: „Oho, dabar mano kupranugaris vėl atrodo stiprus ir sveikas“. Tada jis vėl paklausė: „Ar parduosite man savo kupranugarį?“ Tiesą sakant, išgirdęs Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasiūlymą, pasijutau sugėdintas ir sugėdintas, nes neturėjau jokios kitos transporto priemonės, išskyrus savo kupranugarį, bet galiausiai atsakiau: „Gerai“. Vis dėlto, pardaviau kupranugarį su sąlyga, kad galėsiu juo joti, kol atvyksiu į Mediną. Po to jam pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, iš tikrųjų esu jaunavedė, todėl noriu paprašyti tavo leidimo pirmiausia grįžti namo“. Paaiškėjo, kad Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam davė man leidimą, todėl nuėjau grįžti į Mediną prieš savo draugus. Grįžęs namo, mane iškart pasitiko dėdė ir paklausė apie mano kupranugarį. Tada papasakojau jam, kas nutiko.“ Džabiras tęsė: „Kai paprašiau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam leidimo pirmiausia grįžti namo, nes aš dar buvau jaunavedis, jis manęs paklausė: „O Džabirai, ką tu vedi, merginą ar našlę?“ Aš atsakiau: „Vedžiau našlę.“ Jis tęsė: „Kodėl tau nevedus merginos, kad ji galėtų su tavimi flirtuoti, o tu taip pat galėtum su ja flirtuoti?“ Aš atsakiau: „O Alacho Pasiuntiny, mano tėvas mirė, ir aš turiu kelias jaunas seseris, ir aš nenoriu vesti jų amžiaus merginos, kad ji negalėtų jų auklėti ir apsaugoti. Štai kodėl vedžiau našlę, kad ji galėtų jas apsaugoti ir auklėti.“ Džabiras tęsė: „Kai Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) atvyko į Mediną, aš iškart nuvykau pas jį su kupranugariu, tada jis sumokėjo už jį ir grąžino man kupranugarį.“ [Uthmanas bin Abu Syaibah] mums pasakė, kad [Jarir] iš [Al A'masy] iš [Salim bin Abu Al Ja'd] iš [Džabiro] sakė: „Grįžome iš Mekos į Mediną su Alacho Pasiuntiniu (SAW) „alaihi wasallam, staiga mano kupranugaris susirgo“. Tada jis tęsė hadisą savo istorija. Ir jo istorijoje sakoma: „Tada jis man tarė: „Parduok man savo kupranugarį!“ Džabiras atsakė: „Aš atsakiau: „Ne, bet aš tau jį duosiu“. Jis atsakė: „Ne, parduok jį man“. Džabiras atsakė: „Aš atsakiau: „Ne, bet tau jį duosiu, o Alacho Pasiuntiny“. Jis pasakė: „Ne, parduok jį man!“ Aš atsakiau: „Esu kam nors skolingas auksinę ukiją, taigi tiek ir mokėk“. Jis pasakė: „Gerai. Nuvežk kupranugarį iki pat Medinos“. Atvykus į Mediną, Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) įsakė Bilaliui: „O Bilalai, sumokėk Džabirui už jo kupranugarį – vieną aukso ukiją – ir pridėk šiek tiek.“ Tada Bilalas davė man auksinę ukiją, pridėdamas kelias kiras. Džabiras tęsė: „Taigi aš pasakiau: „Aš visada nešiojuosi šį papildymą iš Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) ir jis yra mano piniginėje. Kai prasidėjo karas, Sirijos žmonės jį iš manęs atėmė.“ Jis mums pasakė: [Abu Kamil Al Jahdari] mums pasakė: [Abdul Wahid bin Ziyad] mums pasakė: [Al Jurairi] iš [Abu Nadlrah] iš [Džabiro bin Abdullah] jis pasakė: „Mes buvome su Pranašu (tebūnie jam ramybė ir ramybė) kelionėje, staiga mano jojantis gyvūnas sulėtėjo...“, tada jis tęsė savo hadisą. Jis tarė: „Tada Rasulullah, sallallaahu 'alaihi wa sallam, sudraudė jį ir tarė man: „Pakilk Alacho vardu“. Ir taip pat pridūrė: „Ir jis visada man pridūrė: „Tegul Alachas tau atleidžia“.