Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sujud di atas air dan lumpur hingga tampak sisa tanah becek pada dahi beliau

Imam Muslim : 1995

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى حَدَّثَنَا أَبُو عَامِرٍ حَدَّثَنَا هِشَامٌ عَنْ يَحْيَى عَنْ أَبِي سَلَمَةَ قَالَ تَذَاكَرْنَا لَيْلَةَ الْقَدْرِ فَأَتَيْتُ أَبَا سَعِيدٍ الْخُدْرِيَّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ وَكَانَ لِي صَدِيقًا فَقُلْتُ أَلَا تَخْرُجُ بِنَا إِلَى النَّخْلِ فَخَرَجَ وَعَلَيْهِ خَمِيصَةٌ فَقُلْتُ لَهُ سَمِعْتَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَذْكُرُ لَيْلَةَ الْقَدْرِ فَقَالَ نَعَمْ اعْتَكَفْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْعَشْرَ الْوُسْطَى مِنْ رَمَضَانَ فَخَرَجْنَا صَبِيحَةَ عِشْرِينَ فَخَطَبَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ إِنِّي أُرِيتُ لَيْلَةَ الْقَدْرِ وَإِنِّي نَسِيتُهَا أَوْ أُنْسِيتُهَا فَالْتَمِسُوهَا فِي الْعَشْرِ الْأَوَاخِرِ مِنْ كُلِّ وِتْرٍ وَإِنِّي أُرِيتُ أَنِّي أَسْجُدُ فِي مَاءٍ وَطِينٍ فَمَنْ كَانَ اعْتَكَفَ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلْيَرْجِعْ قَالَ فَرَجَعْنَا وَمَا نَرَى فِي السَّمَاءِ قَزَعَةً قَالَ وَجَاءَتْ سَحَابَةٌ فَمُطِرْنَا حَتَّى سَالَ سَقْفُ الْمَسْجِدِ وَكَانَ مِنْ جَرِيدِ النَّخْلِ وَأُقِيمَتْ الصَّلَاةُ فَرَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَسْجُدُ فِي الْمَاءِ وَالطِّينِ قَالَ حَتَّى رَأَيْتُ أَثَرَ الطِّينِ فِي جَبْهَتِهِ و حَدَّثَنَا عَبْدُ بْنُ حُمَيْدٍ أَخْبَرَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ ح و حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الدَّارِمِيُّ أَخْبَرَنَا أَبُو الْمُغِيرَةِ حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ كِلَاهُمَا عَنْ يَحْيَى بْنِ أَبِي كَثِيرٍ بِهَذَا الْإِسْنَادِ نَحْوَهُ وَفِي حَدِيثِهِمَا رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ انْصَرَفَ وَعَلَى جَبْهَتِهِ وَأَرْنَبَتِهِ أَثَرُ الطِّينِ

[Muhammadas bin Al-Mutsanna] mums pasakė, kad [Abu ‘Amiras] mums pasakė [Hishamas] iš [Jahjos] iš [Abu Salamos]: „Mes prisiminėme Lailatul Qadr, tada nuėjau pas [Abu Sa’idą Al-Khudri, tebūnie juo patenkintas Alachas] – jis taip pat yra mano draugas – ir paklausiau: „Ar neatėjai su mumis į datulių palmių sodą?“ Taigi jis išėjo vilkėdamas chalatą. Tada vėl paklausiau: „Ar kada nors girdėjai, kaip Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) mini Lailatul Qadr?“ – jis atsakė: „Taip, mes atlikome I’tikaf su Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam) pirmoje Ramadano dešimtoje ir viduryje.“ Kai dvidešimtosios dienos rytą išėjome, Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tarė: „Iš tiesų, sapnavau, kad man buvo parodytas Lailatul Qadr, bet aš pamiršau – arba – vėl buvau pamirštas. Todėl ieškokite jo per paskutines dešimt Ramadano dienų, būtent kiekvieną keistą naktį. Ir iš tiesų, sapne aš parpuoliau drėgname vandenyje. Taigi, kas nori atlikti itikafą su Pranašu (tebūnie jam ramybė ir ramybė), tegul grįžta.“ Tada mes grįžome namo, ir tuo metu danguje nemačiau nė menkiausio rūko. Tačiau staiga užplūdo debesų sankaupa ir pliaupė lietus, kol mečetė buvo užlieta vandeniu, nors mečetė buvo pastatyta iš datulių palmių lapų. Tada prasidėjo malda ir aš pamačiau Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) parpuolantį ant vandens ir drėgnos žemės, kol pamačiau žymę ant jo kaktos. Ir mums pasakė [Abdu Humaid], kad mums pasakė [Abdurrazaq], kad mums pasakė [Ma'mar] – kitame pasakojime – Ir mums pasakė [Abdullah bin Abdurrahman Ad Darimi], kad mums pasakė [Abul Mughirah], kad mums pasakė [Al Auza'i] apie [Yahya bin Abu Katsir], pavyzdžiui, su šia isnada. Ir abiejuose hadisuose teigiama: „Aš mačiau Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam“, kai jis baigė melstis, o ant jo kaktos buvo purvo“.