Yang berbuka dalam safar tetap dapat pahala

Imam Muslim : 1887

و حَدَّثَنَا أَبُو كُرَيْبٍ حَدَّثَنَا حَفْصٌ عَنْ عَاصِمٍ الْأَحْوَلِ عَنْ مُوَرِّقٍ عَنْ أَنَسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ فَصَامَ بَعْضٌ وَأَفْطَرَ بَعْضٌ فَتَحَزَّمَ الْمُفْطِرُونَ وَعَمِلُوا وَضَعُفَ الصُّوَّامُ عَنْ بَعْضِ الْعَمَلِ قَالَ فَقَالَ فِي ذَلِكَ ذَهَبَ الْمُفْطِرُونَ الْيَوْمَ بِالْأَجْرِ

[Abu Kuraibas] mums pasakė [Hafšą] iš [Ašimo Al Ahvalo], iš [Muvariko], iš [Anaso]: „Pranašas (SAW) kartą keliavo, ir kai kurie jo kompanionai pasninkavo, o kiti nutraukė pasninką. Tą dieną tie, kurie nutraukė pasninką, buvo labai entuziastingi darydami gerus darbus, o tie, kurie pasninkavo, jautėsi silpni ir tingūs dirbti.“ Taigi jis pasakė: „Tie, kurie tą dieną nutraukia pasninką, gavo atlygį“.