Al Ahzab(33); 53. Jika diundang, masuklah dan selesai makan, keluarlah

Imam Tirmidzi : 3142

حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ سُلَيْمَانَ الضُّبَعِيُّ عَنْ الْجَعْدِ بْنِ عُثْمَانَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ تَزَوَّجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَدَخَلَ بِأَهْلِهِ قَالَ فَصَنَعَتْ أُمِّي أُمُّ سُلَيْمٍ حَيْسًا فَجَعَلَتْهُ فِي تَوْرٍ فَقَالَتْ يَا أَنَسُ اذْهَبْ بِهَذَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْ لَهُ بَعَثَتْ بِهَذَا إِلَيْكَ أُمِّي وَهِيَ تُقْرِئُكَ السَّلَامَ وَتَقُولُ إِنَّ هَذَا لَكَ مِنَّا قَلِيلٌ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ فَذَهَبْتُ بِهِ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ إِنَّ أُمِّي تُقْرِئُكَ السَّلَامَ وَتَقُولُ إِنَّ هَذَا مِنَّا لَكَ قَلِيلٌ فَقَالَ ضَعْهُ ثُمَّ قَالَ اذْهَبْ فَادْعُ لِي فُلَانًا وَفُلَانًا وَفُلَانًا وَمَنْ لَقِيتَ فَسَمَّى رِجَالًا قَالَ فَدَعَوْتُ مَنْ سَمَّى وَمَنْ لَقِيتُ قَالَ قُلْتُ لِأَنَسٍ عَدَدُ كَمْ كَانُوا قَالَ زُهَاءَ ثَلَاثِ مِائَةٍ قَالَ وَقَالَ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا أَنَسُ هَاتِ التَّوْرَ قَالَ فَدَخَلُوا حَتَّى امْتَلَأَتْ الصُّفَّةُ وَالْحُجْرَةُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِيَتَحَلَّقْ عَشَرَةٌ عَشَرَةٌ وَلْيَأْكُلْ كُلُّ إِنْسَانٍ مِمَّا يَلِيهِ قَالَ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا قَالَ فَخَرَجَتْ طَائِفَةٌ وَدَخَلَتْ طَائِفَةٌ حَتَّى أَكَلُوا كُلُّهُمْ قَالَ فَقَالَ لِي يَا أَنَسُ ارْفَعْ قَالَ فَرَفَعْتُ فَمَا أَدْرِي حِينَ وَضَعْتُ كَانَ أَكْثَرَ أَمْ حِينَ رَفَعْتُ قَالَ وَجَلَسَ مِنْهُمْ طَوَائِفُ يَتَحَدَّثُونَ فِي بَيْتِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ جَالِسٌ وَزَوْجَتُهُ مُوَلِّيَةٌ وَجْهَهَا إِلَى الْحَائِطِ فَثَقُلُوا عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَخَرَجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَلَّمَ عَلَى نِسَائِهِ ثُمَّ رَجَعَ فَلَمَّا رَأَوْا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَدْ رَجَعَ ظَنُّوا أَنَّهُمْ قَدْ ثَقُلُوا عَلَيْهِ قَالَ فَابْتَدَرُوا الْبَابَ فَخَرَجُوا كُلُّهُمْ وَجَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى أَرْخَى السِّتْرَ وَدَخَلَ وَأَنَا جَالِسٌ فِي الْحُجْرَةِ فَلَمْ يَلْبَثْ إِلَّا يَسِيرًا حَتَّى خَرَجَ عَلَيَّ وَأُنْزِلَتْ هَذِهِ الْآيَاتُ فَخَرَجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَرَأَهُنَّ عَلَى النَّاسِ { يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا لَا تَدْخُلُوا بُيُوتَ النَّبِيِّ إِلَّا أَنْ يُؤْذَنَ لَكُمْ إِلَى طَعَامٍ غَيْرَ نَاظِرِينَ إِنَاهُ وَلَكِنْ إِذَا دُعِيتُمْ فَادْخُلُوا فَإِذَا طَعِمْتُمْ فَانْتَشِرُوا وَلَا مُسْتَأْنِسِينَ لِحَدِيثٍ إِنَّ ذَلِكُمْ كَانَ يُؤْذِي النَّبِيَّ } إِلَى آخِرِ الْآيَةِ قَالَ الْجَعْدُ قَالَ أَنَسٌ أَنَا أَحْدَثُ النَّاسِ عَهْدًا بِهَذِهِ الْآيَاتِ وَحُجِبْنَ نِسَاءُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ وَالْجَعْدُ هُوَ ابْنُ عُثْمَانَ وَيُقَالُ هُوَ ابْنُ دِينَارٍ وَيُكْنَ أَبَا عُثْمَانَ بَصْرِيٌّ وَهُوَ ثِقَةٌ عِنْدَ أَهْلِ الْحَدِيثِ رَوَى عَنْهُ يُونُسُ بْنُ عُبَيْدٍ وَشُعْبَةُ وَحَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ

Mums buvo pasakyta, kad [Qutaibah bin Sa'id] mums [Ja'far bin Sulaiman Adl Dluba'i] iš [Al Ja'd bin Uthman] iš [Anas bin Malik] radliallahu 'anhu pasakė: Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa Salam vedė ir po to turėjo lytinių santykių su savo žmona. Mano mama, Umm Sulaim, pagamino hais – maistą iš datulių, miltų ir samino, pent. – tada sudėjo jį į mažą indą, ir tarė: O Anas, atnešk tai Alacho Pasiuntiniui sallallaahu 'alaihi wa Salam tada jam tarė: Mano mama pasiuntė tai karaliui, jis perdavė sveikinimus ir pasakė, kad tai yra mažas dalykas karaliui nuo mūsų, o Rasulullah. Anas pasakė: Aš taip pat atnešiau tai Alacho Pasiuntiniui (SAW) ir ‘alaihi wa Salam. Aš pasakiau: Mano mama perdavė karaliui sveikinimą ir tarė: „Tai šiek tiek nuo mūsų karaliui.“ Jis pasakė: „Padėk.“ Po to jis pasakė: „Eik ir pakviesk tą ir aną, aną ir aną, ir aną ir aną bei žmones, kuriuos sutiksi.“ Jis paminėjo kelių žmonių vardus. Anas pasakė: „Aš pakviečiau žmones, kuriuos jis paminėjo, ir žmones, kuriuos sutikau.“ Jis – Ibn Usmanas – pasakė: „Aš paklausiau Anaso: Kiek jų yra?“ Anas atsakė: „Maždaug trys šimtai.“ Anas pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa Salam“ man tarė: „O Anasai, pasiimk indą“. Žmonės ėjo, kol kiemas ir kambariai buvo perpildyti, tada Pranašas (SAW) ‘alaihi wa Salam tarė: „Tegul dešimt žmonių sėdi ratu ir tegul kiekvienas valgo iš tų, kurie yra šalia jo.“ Anas pasakė: „Jie valgė, kol pasisotino.“ Viena grupė išėjo, kita įėjo, kol visi pavalgė, tada jis man pasakė: „Ei, Anasai, pakelk“. Aš jį pakėliau, nežinau, ar maisto buvo daugiau, kai jį padėjau, ar kai jį pakėliau. Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Salam namuose sėdėjo kelios žmonių grupės, kalbėjosi, kol Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Salam sėdėjo, o jo žmona atsuko veidą į sieną, jie apkaltino Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Salam, tada Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Salam išėjo ir pasisveikino su savo žmonomis. Po to jis grįžo, kai jos pamatė grįžtantį Alacho Pasiuntinį sallallahu 'alaihi wa Salam, jos pamanė, kad jį apkaltino. Jos puolė prie durų ir visi išėjo. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa Salam atėjo, užsidengė šydą ir įėjo, o aš sėdėjau kambaryje. Netrukus po to jis išėjo jo pasitikti, ir šios eilutės buvo apreikštos. Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) išėjo ir perskaitė savo bendražygiams: „O jūs, kurie tikite, neįeikite į Pranašo namus, nebent jums būtų leista valgyti, kol maistas bus paruoštas, bet jei esate pakviesti, užeikite, o kai baigsite valgyti, išeikite nepratęsidami pokalbio. Iš tiesų tai sutrikdys Pranašą.“ – Al Ahzaab: 53 – Al Dža'du sakė: Anas sakė: „Aš pirmasis sužinojau apie šias eilutes, ir Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) žmonos dėvėjo hidžabį.“ Abu Isa sakė: „Šis hadisas yra autentiškas. Al Dža'du bin Uthmanas buvo vadinamas Ibn Dinaru, jo dėdė buvo Abu Utsmanas Bashri. Pasak hadisų ekspertų, tai yra „tsiqah“. Iš jo perpasakojo Junusas bin Ubaidas, Syu'bahas ir Hammadas bin Zaidas.“