Imam Tirmidzi : 3131

حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ حُجْرٍ أَخْبَرَنَا دَاوُدُ بْنُ الزِّبْرِقَانِ عَنْ دَاوُدَ بْنِ أَبِي هِنْدٍ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا قَالَتْ لَوْ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَاتِمًا شَيْئًا مِنْ الْوَحْيِ لَكَتَمَ هَذِهِ الْآيَةَ { وَإِذْ تَقُولُ لِلَّذِي أَنْعَمَ اللَّهُ عَلَيْهِ } يَعْنِي بِالْإِسْلَامِ { وَأَنْعَمْتَ عَلَيْهِ } يَعْنِي بِالْعِتْقِ فَأَعْتَقْتَهُ { أَمْسِكْ عَلَيْكَ زَوْجَكَ وَاتَّقِ اللَّهَ وَتُخْفِي فِي نَفْسِكَ مَا اللَّهُ مُبْدِيهِ وَتَخْشَى النَّاسَ وَاللَّهُ أَحَقُّ أَنْ تَخْشَاهُ إِلَى قَوْلِهِ وَكَانَ أَمْرُ اللَّهِ مَفْعُولًا } وَإِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا تَزَوَّجَهَا قَالُوا تَزَوَّجَ حَلِيلَةَ ابْنِهِ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى { مَا كَانَ مُحَمَّدٌ أَبَا أَحَدٍ مِنْ رِجَالِكُمْ وَلَكِنْ رَسُولَ اللَّهِ وَخَاتَمَ النَّبِيِّينَ } وَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تَبَنَّاهُ وَهُوَ صَغِيرٌ فَلَبِثَ حَتَّى صَارَ رَجُلًا يُقَالُ لَهُ زَيْدُ بْنُ مُحَمَّدٍ فَأَنْزَلَ اللَّهُ { ادْعُوهُمْ لِآبَائِهِمْ هُوَ أَقْسَطُ عِنْدَ اللَّهِ فَإِنْ لَمْ تَعْلَمُوا آبَاءَهُمْ فَإِخْوَانُكُمْ فِي الدِّينِ وَمَوَالِيكُمْ } فُلَانٌ مَوْلَى فُلَانٍ وَفُلَانٌ أَخُو فُلَانٍ { هُوَ أَقْسَطُ عِنْدَ اللَّهِ } يَعْنِي أَعْدَلُ قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ غَرِيبٌ قَدْ رُوِيَ عَنْ دَاوُدَ بْنِ أَبِي هِنْدٍ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ مَسْرُوقٍ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْ لَوْ كَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَاتِمًا شَيْئًا مِنْ الْوَحْيِ لَكَتَمَ هَذِهِ الْآيَةَ { وَإِذْ تَقُولُ لِلَّذِي أَنْعَمَ اللَّهُ عَلَيْهِ وَأَنْعَمْتَ عَلَيْهِ } هَذَا الْحَرْفُ لَمْ يُرْوَ بِطُولِهِ حَدَّثَنَا بِذَلِكَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَضَّاحٍ الْكُوفِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ إِدْرِيسَ عَنْ دَاوُدَ بْنِ أَبِي هِنْدٍ

[Ali bin Hujr] mums pasakė [Dawud bin Az Zibriqan] iš [Dawud bin Abu Hind] iš [Ash Sya'bi] iš [Aisyah] Radliyallaahu 'anhaa pasakė: Jei Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa Salam) būtų paslėpęs apreiškimą, žinoma, jis būtų paslėpęs ir šią eilutę: „Ir prisiminkite, kai sakote žmogui, kuriam Alachas suteikė jam malonę“, būtent islame: „Ir jūs taip pat suteikėte jai malonę“, tai yra, paleisdami ir tada paleisdami: „Toliau laikykitės savo žmonos ir bijokite Alacho, kol slepiate savo širdyje tai, ką Alachas apreikš, ir bijokite žmonių, o Alachas yra tas, kuris turi daugiau teisės bijoti“, kol Jis pasakys: „Ir tai yra Alacho sprendimas, kad tai išsipildys“. – Al Ahzaab: 37– Kai jis jį vedė, – Zaido buvusi žmona Zaenab, – jie sakė: „Jis vedė savo sūnaus žmoną.“ Tada Alachas apreiškė: „Muhamedas niekada nebuvo vyro tėvas tarp jūsų, bet jis buvo Alacho Pasiuntinys ir Pranašų Antspaudas“. – Al Ahzaab: 40– Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Salam jį įsivaikino, kai jis dar buvo mažas. Jis gyveno su juo, kol užaugo, jis buvo vadinamas Zaidu bin Muhammadu, tada Alachas apreiškė eilutę: „Vadinkite juos įvaikintais vaikais, vartodami jų tėvų vardus; tai teisingiau Alacho akyse, o jei nepažįstate jų tėvų, tada vadinkite juos savo religijos broliais ir savo maula-maula.“ – Al Ahzaab: 5– toks ir toks, toks ir toks, toks ir toks, broliai ir toks ir toks, tai teisingiau Alacho akyse. Abu Isa pasakė: „Šis hadisas yra gharib.“ Šį hadisą taip pat perdavė [Dawud bin Abu Hind], [Ash Sya'bi], [Masruq], [Aisyah] sakydamas: „Jei pranašas (sallallaahu 'alaihi wa Salam) būtų paslėpęs apreiškimą, jis būtų paslėpęs ir šią eilutę: „Ir prisiminkite, kai sakote kam nors, kad Alachas suteikė jam malonę, ir jūs taip pat suteikėte jam malonę“. – Al Ahzaab: 37 – Tačiau jis to nepapasakojo iki galo. Mums buvo pasakyta, kad [Abdullah bin Wadldlah Al Kufi] mums pasakė [Abdullah bin Idris] iš [Dawud bin Abu Hind].“