Imam Tirmidzi : 3029

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ مَهْدِيٍّ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ أَنَسٍ أَنَّ حُذَيْفَةَ قَدِمَ عَلَى عُثْمَانَ بْنِ عَفَّانَ وَكَانَ يُغَازِي أَهْلَ الشَّامِ فِي فَتْحِ أَرْمِينِيَةَ وَأَذْرَبِيجَانَ مَعَ أَهْلِ الْعِرَاقِ فَرَأَى حُذَيْفَةُ اخْتِلَافَهُمْ فِي الْقُرْآنِ فَقَالَ لِعُثْمَانَ بْنِ عَفَّانَ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ أَدْرِكْ هَذِهِ الْأُمَّةَ قَبْلَ أَنْ يَخْتَلِفُوا فِي الْكِتَابِ كَمَا اخْتَلَفَتْ الْيَهُودُ وَالنَّصَارَى فَأَرْسَلَ إِلَى حَفْصَةَ أَنْ أَرْسِلِي إِلَيْنَا بِالصُّحُفِ نَنْسَخُهَا فِي الْمَصَاحِفِ ثُمَّ نَرُدُّهَا إِلَيْكِ فَأَرْسَلَتْ حَفْصَةُ إِلَى عُثْمَانَ بِالصُّحُفِ فَأَرْسَلَ عُثْمَانُ إِلَى زَيْدِ بْنِ ثَابِتٍ وَسَعِيدِ بْنِ الْعَاصِ وَعَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ الْحَارِثِ بْنِ هِشَامٍ وَعَبْدِ اللَّهِ بْنِ الزُّبَيْرِ أَنْ انْسَخُوا الصُّحُفَ فِي الْمَصَاحِفِ وَقَالَ لِلرَّهْطِ الْقُرَشِيِّينَ الثَّلَاثَةِ مَا اخْتَلَفْتُمْ أَنْتُمْ وَزَيْدُ بْنُ ثَابِتٍ فَاكْتُبُوهُ بِلِسَانِ قُرَيْشٍ فَإِنَّمَا نَزَلَ بِلِسَانِهِمْ حَتَّى نَسَخُوا الصُّحُفَ فِي الْمَصَاحِفِ بَعَثَ عُثْمَانُ إِلَى كُلِّ أُفُقٍ بِمُصْحَفٍ مِنْ تِلْكَ الْمَصَاحِفِ الَّتِي نَسَخُوا قَالَ الزُّهْرِيُّ وَحَدَّثَنِي خَارِجَةُ بْنُ زَيْدِ بْنِ ثَابِتٍ أَنَّ زَيْدَ بْنَ ثَابِتٍ قَالَ فَقَدْتُ آيَةً مِنْ سُورَةِ الْأَحْزَابِ كُنْتُ أَسْمَعُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقْرَؤُهَا { مِنْ الْمُؤْمِنِينَ رِجَالٌ صَدَقُوا مَا عَاهَدُوا اللَّهَ عَلَيْهِ فَمِنْهُمْ مَنْ قَضَى نَحْبَهُ وَمِنْهُمْ مَنْ يَنْتَظِرُ } فَالْتَمَسْتُهَا فَوَجَدْتُهَا مَعَ خُزَيْمَةَ بْنِ ثَابِتٍ أَوْ أَبِي خُزَيْمَةَ فَأَلْحَقْتُهَا فِي سُورَتِهَا قَالَ الزُّهْرِيُّ فَاخْتَلَفُوا يَوْمَئِذٍ فِي التَّابُوتِ وَالتَّابُوهِ فَقَالَ الْقُرَشِيُّونَ التَّابُوتُ وَقَالَ زَيْدٌ التَّابُوهُ فَرُفِعَ اخْتِلَافُهُمْ إِلَى عُثْمَانَ فَقَالَ اكْتُبُوهُ التَّابُوتُ فَإِنَّهُ نَزَلَ بِلِسَانِ قُرَيْشٍ قَالَ الزُّهْرِيُّ فَأَخْبَرَنِي عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ أَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ مَسْعُودٍ كَرِهَ لِزَيْدِ بْنِ ثَابِتٍ نَسْخَ الْمَصَاحِفِ وَقَالَ يَا مَعْشَرَ الْمُسْلِمِينَ أُعْزَلُ عَنْ نَسْخِ كِتَابَةِ الْمُصْحَفِ وَيَتَوَلَّاهَا رَجُلٌ وَاللَّهِ لَقَدْ أَسْلَمْتُ وَإِنَّهُ لَفِي صُلْبِ رَجُلٍ كَافِرٍ يُرِيدُ زَيْدَ بْنَ ثَابِتٍ وَلِذَلِكَ قَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْعُودٍ يَا أَهْلَ الْعِرَاقِ اكْتُمُوا الْمَصَاحِفَ الَّتِي عِنْدَكُمْ وَغُلُّوهَا فَإِنَّ اللَّهَ يَقُولُ { وَمَنْ يَغْلُلْ يَأْتِ بِمَا غَلَّ يَوْمَ الْقِيَامَةِ } فَالْقُوا اللَّهَ بِالْمَصَاحِفِ قَالَ الزُّهْرِيُّ فَبَلَغَنِي أَنَّ ذَلِكَ كَرِهَهُ مِنْ مَقَالَةِ ابْنِ مَسْعُودٍ رِجَالٌ مِنْ أَفَاضِلِ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ وَهُوَ حَدِيثُ الزُّهْرِيِّ لَا نَعْرِفُهُ إِلَّا مِنْ حَدِيثِهِ

[Muhammadas bin Basyaras] mums pasakė, kad [Abdurrahmanas bin Mahdi] mums pasakė [Ibrahimas bin Sa'adas] iš [Az Zuhri] iš [Anaso], kad Hudzaifahas susidūrė su [Usmanu bin 'Affanu], kai šis kartu su Irako žmonėmis kovojo su Sirijos žmonėmis, siekdamas užkariauti Armėniją ir Azerbaidžaną. Hudzaifahas matė jų nesutarimus dėl Korano ir tarė Usmanui: „O Amirul mu'minin, pasakykite žmonėms, kol jie nesutaria dėl Korano, pavyzdžiui, tarp žydų ir krikščionių.“ Jis pasišaukė Hafšahą: „Atneškite mums Korano puslapius, nes mes juos perrašysime į mushafą, po to jie bus tau grąžinti.“ Hafšahas nuvedė jį pas Usmaną. Tada Uthmanas pasiuntė pasiuntinius pas Zaidą bin Thabitą, Sa'idą bin 'Ašą, 'Abdurrahmaną bin Al Haritsą bin Hišamą ir 'Abdullah bin Zubairą, kad lapai būtų nukopijuoti į kelis mushafus. Uthmanas tarė trims Kuraišų grupėms: „Dėl ko ginčijatės su Zaidu bin Thabitu? Rašykite Kuraišų kalba, nes Koranas buvo perduotas jų kalba, kol jie jį perkėlė į mushafus, kuriuos Uthmanas siuntė į įvairias šalies dalis iš mushafų, kuriuos jie nukopijavo.“ [Az Zuhri] pasakė: „Man [Kharidža bin Zaidas bin Thabitas] buvo pasakyta, kad [Zaidas bin Thabitas] sakė: „Pamečiau eilutę iš Suros Al Ahzaab, kurią girdėjau iš Rasulullah Sallallahu 'alaihi wa Salam, kurią jis deklamavo: „Tarp tikinčiųjų yra tokių, kurie laikosi to, ką pažadėjo Alachui; tada kai kurie iš jų nukrito.“ „Ir tarp jų yra –taip pat – tokių, kurie laukia ir nekeičia –savo pažado-“. – Al Ahzaab: 23 – Aš jo ieškojau ir radau, kad jį saugojo Khuzaimah bin Thabit arba Abu Khuzaimah, ir įtraukiau jį į jo laišką. Az Zuhri pasakė: „Tuo metu jie ginčijosi tarp Tabuto arba Tabuho. Kuraišai pasakė „Arka“, o Zaidas pasakė „Tabuh“, tada jų ginčas buvo perduotas Usmanui, tada jis pasakė: „Parašykite Arką, nes Koranas buvo apreikštas Kuraišų kalba.“ Az Zuhri pasakė: „Ubaidillah bin Abdullah bin Utbah man pasakė, kad Abdullah bin Mas'ud nekentė Zaido bin Thabito dėl mušafų kopijavimo ir pasakė: „O visi musulmonai, aš buvau izoliuotas – neįtrauktas – į mušafų kopijavimą ir man vadovavo tik vienas asmuo – Zaidas – nors, prisiekiu Alachu, esu musulmonas, o jis gimė iš netikinčiojo, tai yra Zaido bin Thabito.“ Jis – Ibn Mas'udas – taip pat pasakė: „O visi Irako žmonės, uždenkite ir paslėpkite savo turimus mushafus. Iš tiesų Alachas sako: „Kas išduos, tas Prisikėlimo dieną ateis su tuo, ką išdavė.“ Jie susitiks su Alachu su mushafais. Az Zuhri pasakė: „Pagrindiniams Pranašo bendražygiams nepatiko Ibn Mas'udo žodžiai. Abu Isa pasakė, kad šis hadisas yra autentiškas, mes jį žinome tik iš hadiso.“