Imam Tirmidzi : 2985

حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ أَحْمَدَ بْنِ أَبِي شُعَيْبٍ الْحَرَّانِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَلَمَةَ الْحَرَّانِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِسْحَقَ عَنْ أَبِي النَّضْرِ عَنْ بَاذَانَ مَوْلَى أُمِّ هَانِئٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ عَنْ تَمِيمٍ الدَّارِيِّ فِي هَذِهِ الْآيَةِ { يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا شَهَادَةُ بَيْنِكُمْ إِذَا حَضَر أَحَدَكُمْ الْمَوْتُ } قَالَ بَرِئَ مِنْهَا النَّاسُ غَيْرِي وَغَيْرَ عَدِيَّ بْنِ بَدَّاءٍ وَكَانَا نَصْرَانِيَّيْنِ يَخْتَلِفَانِ إِلَى الشَّامِ قَبْلَ الْإِسْلَامِ فَأَتَيَا الشَّامَ لِتِجَارَتِهِمَا وَقَدِمَ عَلَيْهِمَا مَوْلًى لِبَنِي هَاشِمٍ يُقَالُ لَهُ بُدَيْلُ بْنُ أَبِي مَرْيَمَ بِتِجَارَةٍ وَمَعَهُ جَامٌ مِنْ فِضَّةٍ يُرِيدُ بِهِ الْمَلِكَ وَهُوَ عُظْمُ تِجَارَتِهِ فَمَرِضَ فَأَوْصَى إِلَيْهِمَا وَأَمَرَهُمَا أَنْ يُبَلِّغَا مَا تَرَكَ أَهْلَهُ قَالَ تَمِيمٌ فَلَمَّا مَاتَ أَخَذْنَا ذَلِكَ الْجَامَ فَبِعْنَاهُ بِأَلْفِ دِرْهَمٍ ثُمَّ اقْتَسَمْنَاهُ أَنَا وَعَدِيُّ بْنُ بَدَّاءٍ فَلَمَّا قَدِمْنَا إِلَى أَهْلِهِ دَفَعْنَا إِلَيْهِمْ مَا كَانَ مَعَنَا وَفَقَدُوا الْجَامَ فَسَأَلُونَا عَنْهُ فَقُلْنَا مَا تَرَكَ غَيْرَ هَذَا وَمَا دَفَعَ إِلَيْنَا غَيْرَهُ قَالَ تَمِيمٌ فَلَمَّا أَسْلَمْتُ بَعْدَ قُدُومِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَدِينَةَ تَأَثَّمْتُ مِنْ ذَلِكَ فَأَتَيْتُ أَهْلَهُ فَأَخْبَرْتُهُمْ الْخَبَرَ وَأَدَّيْتُ إِلَيْهِمْ خَمْسَ مِائَةِ دِرْهَمٍ وَأَخْبَرْتُهُمْ أَنَّ عِنْدَ صَاحِبِي مِثْلَهَا فَأَتَوْا بِهِ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَأَلَهُمْ الْبَيِّنَةَ فَلَمْ يَجِدُوا فَأَمَرَهُمْ أَنْ يَسْتَحْلِفُوهُ بِمَا يُقْطَعُ بِهِ عَلَى أَهْلِ دِينِهِ فَحَلَفَ فَأَنْزَلَ اللَّهُ { يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا شَهَادَةُ بَيْنِكُمْ إِذَا حَضَرَ أَحَدَكُمْ الْمَوْتُ إِلَى قَوْلِهِ أَوْ يَخَافُوا أَنْ تُرَدَّ أَيْمَانٌ بَعْدَ أَيْمَانِهِمْ } فَقَامَ عَمْرُو بْنُ الْعَاصِ وَرَجُلٌ آخَرُ فَحَلَفَا فَنُزِعَتْ الْخَمْسُ مِائَةِ دِرْهَمٍ مِنْ عَدِيِّ بْنِ بَدَّاءٍ قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ غَرِيبٌ وَلَيْسَ إِسْنَادُهُ بِصَحِيحٍ وَأَبُو النَّضْرِ الَّذِي رَوَى عَنْهُ مُحَمَّدُ بْنُ إِسْحَقَ هَذَا الْحَدِيثَ هُوَ عِنْدِي مُحَمَّدُ بْنُ السَّائِبِ الْكَلْبِيُّ يُكْنَى أَبَا النَّضْرِ وَقَدْ تَرَكَهُ أَهْلُ الْعِلْمِ بِالْحَدِيثِ وَهُوَ صَاحِبُ التَّفْسِيرِ سَمِعْت مُحَمَّدَ بْنَ إِسْمَعِيلَ يَقُولُ مُحَمَّدُ بْنُ السَّائِبِ الْكَلْبِيُّ يُكْنَى أَبَا النَّضْرِ وَلَا نَعْرِفُ لِسَالِمٍ أَبِي النَّضْرِ الْمَدَنِيِّ رِوَايَةً عَنْ أَبِي صَالِحٍ مَوْلَى أُمِّ هَانِئٍ وَقَدْ رُوِيَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ شَيْءٌ مِنْ هَذَا عَلَى الِاخْتِصَارِ مِنْ غَيْرِ هَذَا الْوَجْهِ

[Al Hasanas bin Ahmadas bin Abu Syu'aibas Al Harrani] mums pasakė, kad [Muhammadas bin Salamahas Al Harrani] mums pasakė [Muhammadas bin Ishaqas] iš [Abu An Nadlro], iš [Badzano], buvusio Umm Hani` vergo, iš [Ibn Abbaso], iš [Tamimo Ad Fromo] apie šią eilutę: „O jūs, kurie tikite, jei vienas iš jūsų miršta, ruošdamasis sudaryti testamentą, tegul testamentą paliudyja du teisingi žmonės iš jūsų.“ QS Al Ma`idah: 109, Tamimas pasakė: „Žmonės yra laisvi nuo šios eilės, išskyrus mane ir Adi bin Baddą“. Anksčiau abu jie buvo krikščionys, kurie prieš islamą pakaitomis keliaudavo į Siriją. Abu jie atvyko į Siriją prekiauti, abu juos aplankė Bani Hašimo vergas, vardu Budailas bin Abu Maryamas, su savo prekėmis. Jis atsinešė sidabrinę taurę, kurią norėjo nunešti karaliui. Šis daiktas buvo didžiausias jo prekybos objektas.“ Jis susirgo ir paliko jiems testamentą, įsakydamas atiduoti tai, ką jis paliko, jo šeimai. Tamimas pasakė: „Kai jis mirė, mes paėmėme stiklinę ir pardavėme ją už tūkstantį dirhamų, o tada padalijome ją tarp manęs ir Adi ibn Baddos. Kai nuvykome pas jo šeimą, atidavėme jiems tai, ką buvome atnešę. Jie pametė stiklinę ir klausinėjo mūsų apie ją. Mes pasakėme: „Jis nepaliko nieko, tik šią, ir nieko daugiau nedavė.“ Tamimas pasakė: „Kai priėmiau islamą, tai yra, kai Pranašas (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas) atvyko į Mediną, jaučiausi dėl to kaltas, todėl nuėjau pas jo šeimą ir pasakiau jiems tiesą. Sumokėjau jiems penkis šimtus dirhamų ir pasakiau, kad mano draugas turi tokią sumą. Tada jie atnešė ją Alacho Pasiuntiniui (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas). Jis paprašė jų įrodymų ir tada įsakė jiems prisiekti jam nuosprendį, pagrįstą jų religija.“ Jis prisiekė, ir Alachas apreiškė eilutę: „O jūs, tikintieji, kai vienam iš jūsų artėja mirtis ir jis ruošiasi sudaryti testamentą, tegul tai paliudo du teisūs vyrai iš jūsų, kol bus ištarta eilutė. Kitaip jie bijo, kad po priesaikų priesaikos bus sugrąžintos. QS Al Ma`idah: 109. „Amru bin Al Ash ir kitas vyras atsistojo, abu prisiekė, tada iš Adi bin Badda buvo paimta šimtas dirhamų.“ Abu Isa pasakė: „Šis hadisas yra gharib, o jo sanad nėra sahih.“ Abu An Nadl, kur Muhammadas bin Ishaqas perpasakojo šį hadisą iš jo, manau, kad jis yra Muhammadas bin As Sa`ib Al Kalbi, jo kun-yah yra Abu An Nadlr. Mokslininkai paliko jo hadisą, ir jis taip pat turi aiškinimo knygą. Kartą girdėjau Muhammadą bin Isma'ilą sakant; Muhammado bin As Sa`ibo Al Kalbio kunigas buvo Abu An Nadlr, ir mes nežinome, ar Salim bin Abu An Nadlr Al Madani gavo pasakojimą iš Abu Salihas, Umm Hani vergo. Dalis šio hadiso yra trumpai perpasakota Ibn Abbaso per kitą sanadą.