Imam Tirmidzi : 2420

حَدَّثَنَا عُبَيْدُ بْنُ أَسْبَاطِ بْنِ مُحَمَّدٍ الْقُرَشِيُّ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ الرَّازِيِّ عَنْ سَعْدٍ مَوْلَى طَلْحَةَ عَنْ ابْنِ عُمَرَ قَالَ سَمِعْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُحَدِّثُ حَدِيثًا لَوْ لَمْ أَسْمَعْهُ إِلَّا مَرَّةً أَوْ مَرَّتَيْنِ حَتَّى عَدَّ سَبْعَ مَرَّاتٍ وَلَكِنِّي سَمِعْتُهُ أَكَثَرَ مِنْ ذَلِكَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ كَانَ الْكِفْلُ مِنْ بَنِي إِسْرَائِيلَ لَا يَتَوَرَّعُ مِنْ ذَنْبٍ عَمِلَهُ فَأَتَتْهُ امْرَأَةٌ فَأَعْطَاهَا سِتِّينَ دِينَارًا عَلَى أَنْ يَطَأَهَا فَلَمَّا قَعَدَ مِنْهَا مَقْعَدَ الرَّجُلِ مِنْ امْرَأَتِهِ أَرْعَدَتْ وَبَكَتْ فَقَالَ مَا يُبْكِيكِ أَأَكْرَهْتُكِ قَالَتْ لَا وَلَكِنَّهُ عَمَلٌ مَا عَمِلْتُهُ قَطُّ وَمَا حَمَلَنِي عَلَيْهِ إِلَّا الْحَاجَةُ فَقَالَ تَفْعَلِينَ أَنْتِ هَذَا وَمَا فَعَلْتِهِ اذْهَبِي فَهِيَ لَكِ وَقَالَ لَا وَاللَّهِ لَا أَعْصِي اللَّهَ بَعْدَهَا أَبَدًا فَمَاتَ مِنْ لَيْلَتِهِ فَأَصْبَحَ مَكْتُوبًا عَلَى بَابِهِ إِنَّ اللَّهَ قَدْ غَفَرَ لِلْكِفْلِ قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ قَدْ رَوَاهُ شَيْبَانُ وَغَيْرُ وَاحِدٍ عَنْ الْأَعْمَشِ نَحْوَ هَذَا وَرَفَعُوهُ وَرَوَى بَعْضُهُمْ عَنْ الْأعْمَشِ فَلَمْ يَرْفَعْهُ وَرَوَى أَبُو بَكْرِ بْنُ عَيَّاشٍ هَذَا الْحَدِيثَ عَنْ الْأَعْمَشِ فَأَخْطَأَ فِيهِ وَقَالَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ وَهُوَ غَيْرُ مَحْفُوظٍ وَعَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ الرَّازِيُّ هُوَ كُوفِيٌّ وَكَانَتْ جَدَّتُهُ سُرِّيَّةً لِعَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍ وَرَوَى عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ الرَّازِيِّ عُبَيْدَةُ الضَّبِّيُّ وَالْحَجَّاجُ بْنُ أَرْطَاةَ وَغَيْرُ وَاحِدٍ مِنْ كِبَارِ أَهْلِ الْعِلْمِ

Mums [Ubaidas bin Asbathas bin Muhammadas Al-Qurasy] mums pasakė, kad [mano tėvas] mums [Al A'mash] iš [Abdullah bin Abdullah Ar Razi] iš [Sa'do, Talhah vergo] iš [Ibn Umaro] sakė: „Girdėjau Alacho Pasiuntinį Šalalahu 'alaihi wa Salam pasakojant hadisą, girdėjau jį tik kartą ar du – kol jis jį paminėjo septynis kartus – bet girdėjau jį ir dažniau. Kartą girdėjau Alacho Pasiuntinį Šalalahu 'alaihi wa Salam sakant: „Buvo sargybinis – savotiškas apsaugos darbuotojas – iš Izraelio vaikų, kuris niekada nesisaugojo nuo savo padarytų nuodėmių, tada pas jį atėjo moteris, ir jis davė jai šešiasdešimt dinarų mainais už tai, kad jis su ja lytiškai santykiautų. Kai jis atsisėdo ant jos kaip vyras ant savo žmonos, ji drebėjo ir verkė. Sargybinis paklausė: „Kodėl tu verki, ar aš tave priverčiau?“ Moteris atsakė: „Ne, bet tai buvo veiksmas, kurio niekada anksčiau nebuvau dariusi ir kurį padariau, nes mane spaudė būtinybė.“ Sargybinis paklausė: „Tu tai padarei, kai niekada anksčiau to nedarei? Eik, pinigai tau.“ Po to vyras tarė: „Ne, prisiekiu Alachu, aš po to niekada nepaklusiu Alachui.“ Tą naktį jis mirė, o rytą ant jo durų buvo užrašyta: „Alachas atleido slaugytojai.“ Abu Isa pasakė: „Tai hasano hadisas.“ [Šaibanas] ir kiti papasakojo tai iš [Al-A'mašo] šitaip ir uždraudė. Kai kurie kiti papasakojo tai iš Al-A'mašo, bet neuždraudė.“ Abu Bakr bin 'Ayyasy perpasakojo šį hadisą iš Al A'masy, bet neteisingai pasakė: „Iš Abdullah bin Abdullah iš Sa'id bin Jubair, iš Ibn Umar, ši sanad nėra mahfudz, o Abdullah bin Abdullah Ar Razi buvo Kufos žmogus, jo močiutė buvo Ali bin Abi Thalib paslapties saugotoja. 'Ubaidah Adl Dlabyi, Hajjaj bin Arthah ir kiti perpasakojo iš Abdullah bin Abdullah Ar Razi iš didžių žinių žmonių.“