Turunnya ayat faraidh berkenaan dengan pertanyaan Jabir bin Abdullah tentang warisan kalalah saat ia sakit

Imam Abu Dawud : 2500

حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ قَالَ سَمِعْتُ ابْنَ الْمُنْكَدِرِ أَنَّهُ سَمِعَ جَابِرًا يَقُولُمَرِضْتُ فَأَتَانِي النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَعُودُنِي هُوَ وَأَبُو بَكْرٍ مَاشِيَيْنِ وَقَدْ أُغْمِيَ عَلَيَّ فَلَمْ أُكَلِّمْهُ فَتَوَضَّأَ وَصَبَّهُ عَلَيَّ فَأَفَقْتُ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ كَيْفَ أَصْنَعُ فِي مَالِي وَلِي أَخَوَاتٌ قَالَ فَنَزَلَتْ آيَةُ الْمَوَارِيثِ{ يَسْتَفْتُونَكَ قُلْ اللَّهُ يُفْتِيكُمْ فِي الْكَلَالَةِ }

Jis [Ahmadas bin Hanbalas] mums pasakė, [Sufyanas] mums pasakė: „Girdėjau [Ibnu Al Munkadirą], kad jis girdėjo [Jabirą] sakant: „Kartą sirgau, tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) atėjo manęs aplankyti su Abu Bakru pėsčiomis, kai buvau be sąmonės ir nebuvau su juo kalbėjęs. Tada jis apsiprausė ir apšlakstė mane vandeniu, kol atgavau sąmonę. Tada pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, ką aš darau su savo turtu, kai turiu kelias gimines moteris?“ Tada atėjo eilutė apie paveldėjimą: „Jie prašo tavęs fatvos dėl kalalah – žmonių, kurie miršta nepalikdami tėvo ir sūnaus“.