Imam Abu Dawud : 2287

حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ يَعْنِي ابْنَ سَعْدٍ أَخْبَرَنَا ابْنُ شِهَابٍ أَخْبَرَنِي عَمْرُو بْنُ جَارِيَةَ الثَّقَفِيُّ حَلِيفُ بَنِي زُهْرَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ بَعَثَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَشَرَةً عَيْنًا وَأَمَّرَ عَلَيْهِمْ عَاصِمَ بْنَ ثَابِتٍ فَنَفَرُوا لَهُمْ هُذَيْلٌ بِقَرِيبٍ مِنْ مِائَةِ رَجُلٍ رَامٍ فَلَمَّا أَحَسَّ بِهِمْ عَاصِمٌ لَجَئُوا إِلَى قَرْدَدٍ فَقَالُوا لَهُمْ انْزِلُوا فَأَعْطُوا بِأَيْدِيكُمْ وَلَكُمْ الْعَهْدُ وَالْمِيثَاقُ أَنْ لَا نَقْتُلَ مِنْكُمْ أَحَدًا فَقَالَ عَاصِمٌ أَمَّا أَنَا فَلَا أَنْزِلُ فِي ذِمَّةِ كَافِرٍ فَرَمَوْهُمْ بِالنَّبْلِ فَقَتَلُوا عَاصِمًا فِي سَبْعَةِ نَفَرٍ وَنَزَلَ إِلَيْهِمْ ثَلَاثَةُ نَفَرٍ عَلَى الْعَهْدِ وَالْمِيثَاقِ مِنْهُمْ خُبَيْبٌ وَزَيْدُ بْنُ الدَّثِنَةِ وَرَجُلٌ آخَرُ فَلَمَّا اسْتَمْكَنُوا مِنْهُمْ أَطْلَقُوا أَوْتَارَ قِسِيِّهِمْ فَرَبَطُوهُمْ بِهَا فَقَالَ الرَّجُلُ الثَّالِثُ هَذَا أَوَّلُ الْغَدْرِ وَاللَّهِ لَا أَصْحَبُكُمْ إِنَّ لِي بِهَؤُلَاءِ لَأُسْوَةً فَجَرُّوهُ فَأَبَى أَنْ يَصْحَبَهُمْ فَقَتَلُوهُ فَلَبِثَ خُبَيْبٌ أَسِيرًا حَتَّى أَجْمَعُوا قَتْلَهُ فَاسْتَعَارَ مُوسَى يَسْتَحِدُّ بِهَا فَلَمَّا خَرَجُوا بِهِ لِيَقْتُلُوهُ قَالَ لَهُمْ خُبَيْبٌ دَعُونِي أَرْكَعُ رَكْعَتَيْنِ ثُمَّ قَالَ وَاللَّهِ لَوْلَا أَنْ تَحْسَبُوا مَا بِي جَزَعًا لَزِدْتُحَدَّثَنَا ابْنُ عَوْفٍ حَدَّثَنَا أَبُو الْيَمَانِ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ أَخْبَرَنِي عَمْرُو بْنُ أَبِي سُفْيَانَ بْنِ أَسِيدِ بْنِ جَارِيَةَ الثَّقَفِيُّ وَهُوَ حَلِيفٌ لِبَنِي زُهْرَةَ وَكَانَ مِنْ أَصْحَابِ أَبِي هُرَيْرَةَ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ

[Musa bin Ismail] mums pasakė, [Ibrahimas bin Sa'das] mums pasakė, [Ibn Shihabas] man pasakė [Amr bin Jariyah Ats Tsaqafi], Bani Zuhrah sąjungininkas, iš [Abu Hurairah] iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, jis pasakė; Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasiuntė dešimt šnipų ir paskyrė Ašimą bin Thabitą vadu. Tada Hudzailo žmonės išėjo su jais kovoti, jų buvo apie šimtas lankininkų. Kai Ašimas pajuto Hudzailo žmonių atvykimą, jie pasislėpė aukštumose. Tada Hudzailo žmonės tarė: „Nusileiskite ir duok man savo ranką. Pažadame, kad nenužudysime nė vieno iš jūsų.“ Tada Ašimas tarė: „O aš nenusileisiu globojamas netikinčiųjų.“ Tada jie juos sušaudė ir nužudė Ašimą tarp septynių nužudytųjų. Ir trys vyrai atėjo pas juos su susitarimu. Tarp trijų žmonių buvo Khubaibas, Zaidas bin Ad Datsanahas ir dar kažkas. Kai žmonės juos suvaldė, jie paleido savo lankus ir surišo tris žmones. Trečiasis asmuo tarė: „Tai sulaužyto pažado pradžia. Prisiekiu Alachu, aš su jumis neisiu, iš tiesų jie yra mano pavyzdžiai.“ Tada jie jį sugriebė, bet jis atsisakė juos sekti. Tada jie jį nužudė. Ir Khubaibas liko kaliniu, kol jie susitarė jį nužudyti. Tada jis pasiskolino peilį, kad nusiskustų gaktos plaukus. Kai jie išėjo jį suimti ir nužudyti, Khubaibas jiems tarė: „Leiskite man pasimelsti du rakatus!“ Tada jis tarė: „Prisiekiu Alachu, jei nemanytumėte, kad aš bijau, būčiau padidinęs tai.“ [Ibn 'Auf] mums papasakojo, [Abu Al Yaman] mums papasakojo, [Syu'aib] mums papasakojo iš [Az Zuhri], [Amr bin Sufyan bin Asid bin Jariyah Ats Thaqafi] man papasakojo, kad jis buvo Bani Zuhrah sąjungininkas ir vienas iš Abu Hurairah bendražygių. Tada jis paminėjo hadisą.