Imam Abu Dawud : 2039

حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا أَبُو أَحْمَدَ يَعْنِي الزُّبَيْرِيَّ أَخْبَرَنَا إِسْرَائِيلُ عَنْ أَبِي الْعَنْبَسِ عَنْ الْأَغَرِّ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنَّ رَجُلًا سَأَلَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ الْمُبَاشَرَةِ لِلصَّائِمِ فَرَخَّصَ لَهُ وَأَتَاهُ آخَرُ فَسَأَلَهُ فَنَهَاهُ فَإِذَا الَّذِي رَخَّصَ لَهُ شَيْخٌ وَالَّذِي نَهَاهُ شَابٌّ

Mums [Nashr bin Ali], mums [Abu Ahmad, būtent Az Zubairi], mums [Izrael] buvo papasakota iš [Abu Al 'Anbas], iš [Al Aghar], iš [Abu Hurairah], kad vienas vyras paklausė Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) apie pasninkaujančių žmonių glamonėjimą, o tada jis jam atleido. Kiti žmonės atėjo pas jį ir klausinėjo apie tai, o tada jis tai uždraudė. Pasirodo, žmonės, kuriems jis atleido, buvo seni, o tie, kuriems jis uždraudė, buvo jauni.